26.2.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 63/19
2010 m. lapkričio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką
(Byla C-562/10)
2011/C 63/37
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama F. W. Bulst ir I. Rogalski
Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika
Ieškovės reikalavimai
Ieškovė prašo Teisingumo Teismo:
—
Pripažinti, kad Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 56 straipsnį,
1.
Sozialgesetzbuch VI (Vokietijos socialinės apsaugos kodeksas, VI tomas, toliau — SGB VI) 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatydama, kad slaugomam asmeniui laikinai esant kitoje valstybėje narėje slaugos pašalpa gali būti mokama ne ilgiau kaip šešias savaites;
2.
nenumatydama kompensacijos už slaugos paslaugas, slaugomo asmens gautas jam laikinai būnant kitoje valstybėje narėje, kurias už tą pačią kainą, už kokią slaugos paslaugos teikiamos Vokietijoje, jam suteikė kitoje valstybėje narėje įsteigtas paslaugų teikėjas, arba nustatydama, kad tokia kompensacija netaikoma pagal SGB XI 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą;
3.
nenumatydama išlaidų, susijusių su slaugos priemonių nuoma slaugomam asmeniui laikinai būnant kitoje valstybėje narėje, kompensacijos arba nustatydama, kad tokia kompensacija netaikoma pagal SGB XI 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą, net ir tuomet, kai Vokietijoje šios išlaidos būtų kompensuojamos arba būtų suteiktos slaugos priemonės ir kai kompensacija nepadvigubintų ir kitaip nepadidintų Vokietijoje teikiamų išmokų.
—
Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šis ieškinys pateiktas dėl Vokietijos slaugos draudimo nuostatos, pagal kurią slaugomi asmenys, kuriems Vokietijoje teikiamos (socialinės apsaugos) įstatymu numatytos slaugos draudimo išmokos negali tokiomis išmokomis pasinaudoti, laikinai būdami kitoje valstybėje narėje ir ten gaudami (norėdami gauti) slaugos paslaugų arba slaugos pašalpą. Nagrinėjamomis nuostatomis, reglamentuojančiomis slaugos išmokas natūra, slaugos pašalpą ir slaugos priemones, numatomos aiškiai mažesnės išmokos laikino buvimo kitoje valstybėje narėje atveju, nei numatytos tuo atveju, kai slaugos paslaugos teikiamos Vokietijoje.
Komisija mano, kad nagrinėjamos nuostatos neatitinka SESV 56 straipsnio, nes labai kliudo naudotis slaugos paslaugomis kitoje valstybėje narėje, ir kad tokia kliūtis nėra nei pateisinama svarbesnio bendrojo intereso pagrindais, nei būtina. Slaugos paslaugos ir slaugos priemonių nuoma yra teikiamos už atlygį, todėl šiuo atžvilgiu yra laikytinos paslaugų teikimu pagal SESV 56 straipnsį. Vadinasi, joms taikomos paslaugų teikimo laisvę reglamentuojančios nuostatos. Teisingumo Teismas savo praktikoje dėl išlaidų kitoje valstybėje narėje gautoms medicinos priežiūros paslaugoms kompensavimo pažymėjo, kad valstybės narės, įgyvendindamos savo kompetenciją organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas, privalo laikytis Bendrijos teisės. Todėl aplinkybė, kad nuostata priklauso socialinės apsaugos sričiai, nereiškia, kad jai netaikomas SESV 56 straipsnis.
Kalbant apie slaugos pašalpos nuostatas, reikia pažymėti, kad aplinkybė, jog apdraustasis būdamas užsienyje šią pašalpą gali gauti ne daugiau kaip šešias savaites, yra (diskriminacinis) apribojimas. Gauti slaugos paslaugų užsienyje praėjus šiam terminui slaugomam asmeniui yra sunkiau.
Kalbant apie slaugos išmokų natūra nuostatas, reikia pažymėti, kad aplinkybė, jog nenumatyta kompensacija už slaugos paslaugas, apdraustojo asmens gautas jam laikinai būnant kitoje valstybėje narėje, kurias suteikė kitoje valstybėje narėje įsteigtas paslaugų teikėjas, arba nustatyta, kad tokia kompensacija netaikoma, yra (diskriminacinis) apribojimas. Vokietijos vyriausybės nurodoma aplinkybė, kad įstaigų, su kuriomis slaugos draudimo įstaigos nėra sudariusios sutarties, teikiamos slaugos išmokos natūra nėra kompensuojamos, visiškai nekeičia tokio vertinimo. Iš tiesų, Vokietijoje yra daug slaugos paslaugų teikėjų, su kuriais sudarytos sutartys. Tačiau, Komisijos žiniomis, kitose valstybėse narėse nėra nė vieno slaugos paslaugų teikėjo, su kuriuo sudaryta sutartis. Todėl apdraustieji (arba slaugomi asmenys) iš principo negali kitoje valstybėje narėje pasinaudoti slaugos išmokomis natūra pagal socialinės apsaugos slaugos draudimo sistemą, nors turi teisę jomis naudotis Vokietijoje, nesvarbu, kad jie negali kreiptis į visus slaugos paslaugų teikėjus.
Galiausiai, kalbant apie slaugos priemonių suteikimo nuostatas, reikia pažymėti, kad aplinkybė, jog tokių priemonių nuomos (ir naudojimosi jomis) kitoje valstybėje narėje išlaidos nekompensuojamos, net jei jos būtų kompensuojamos teikiant slaugos paslaugas Vokietijoje, yra (diskriminacinis) apribojimas.
Pagal Teisingumo Teismo praktiką tam, kad būtų užtikrinta SESV 56 straipsniu garantuojama paslaugų teikimo laisvė, reikia ne tik pašalinti bet kokią diskriminaciją paslaugų teikėjo nacionalinės priklausomybės pagrindu, bet ir panaikinti visus apribojimus, net ir vienodai taikomus nacionaliniams ir kitų valstybių narių paslaugų teikėjams, jei šie apribojimai neleidžia ar trukdo veikti paslaugų teikėjui, įsteigtam kitoje valstybėje narėje ir ten teisėtai teikiančiam panašias paslaugas.
Vokietijos vyriausybės pateikti argumentai — visuomenės sveikatos apsauga ir slaugos draudimo finansinė pusiausvyra — nepateisina šios paslaugų teikimo laisvės apribojimo.
Pirma, ribojančios nuostatos aiškiai viršija tai, kas galėtų būti būtina, siekiant apsaugoti nagrinėjamų paslaugų kokybę arba visuomenės sveikatą. Kitoje valstybėje narėje patirtų išlaidų kompensavimui apskritai netaikoma jokia kokybės kontrolė. Todėl nebūtų taikoma jokia kompensacija, net ir jei būtų užtikrinta pakankama slaugos paslaugų kokybė ir nekiltų pavojaus slaugomo asmens sveikatai.
Antra, Vokietijos nuostatos, pagal kurias nekompensuojamos užsienyje patirtos išlaidos, kurios bet kokiu atveju būtų aiškiai mažesnės nei tos, kurios būtų finansuojamos Vokietijoje, nėra būtinos siekiant išvengti rimto pavojaus socialinės apsaugos sistemos finansinei pusiausvyrai. Galiausiai, siekiant išvengti paslaugų teikimo laisvės apribojimo, pakanka nustatyti, kad kompensuojama tokia išlaidų už užsienyje gautas slaugos paslaugas suma, kokia būtų kompensuota ir Vokietijoje.
Full & Egal Universal Law Academy