2011 m. balandžio 7 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) nutartis Dai Cugini prieš Rijksdienst voor Sociale Zekerheid
(Byla C‑151/10)
„Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa – Direktyva 97/81/EB – Vienodas požiūris į visą ir ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus – Diskriminacija – Administracinė kliūtis, dėl kurios gali būti apribotos darbo ne visą darbo dieną galimybes – Privalomas darbo sutarčių ir darbo grafikų skelbimas ir saugojimas“
Socialinė politika – Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną – Direktyva 97/81 – Nacionalinės teisės aktai, kuriais reikalaujamas ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų darbo sutarčių ir darbo grafikų skelbimas ir saugojimas (Tarybos direktyvos 97/81priedo 4 straipsnis ir 5 straipsnio 1 dalis) (žr. 45–46, 49–50, 55–56 punktus ir rezoliucinę dalį)
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Arbeidshof te Antwerpen (Afdeling Hasselt) – 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) (OL L 14, 1998, p. 9 ; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t.. p. 267), išaiškinimas – Nacionalinės teisės aktai, numatantys ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų darbo grafikų skelbimo ir kontrolės sistemą, pagal kurią turi būti rengiami ir saugomi dokumentai, nustatantys tikslią informaciją apie kiekvieno darbuotojo darbo laiką, ir numatytos baudžiamosios ar administracinės sankcijos už šios pareigos nesilaikymą.
Rezoliucinė dalis
Bendrojo susitarimo, pridėto prie 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvos 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), 4 straipsnį reikia aiškinti taip: juo nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos darbdaviai privalo saugoti ir skelbti ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų darbo sutartis ir darbo grafikus, jei nustatyta, kad pagal šiuos teisės aktus tokie darbuotojai nevertinami mažiau palankiai nei panašioje situacijoje esantys visą darbo dieną dirbantys darbuotojai arba, jei esama tokio skirtingo požiūrio, įrodyta, kad jis pateisinamas objektyviomis priežastimis ir neviršija to, kas būtina įgyvendinant siekiamus tikslus.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti faktines ir teisines aplinkybes, visų pirma, atsižvelgdamas į taikytiną nacionalinę teisę, kad nustatytų, ar taip yra jo nagrinėjamoje byloje.
Jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nuspręstų, kad pagrindinėje byloje aptariami nacionalinės teisės aktai neatitinka prie Direktyvos 97/81 pridėto Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną 4 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalį reikėtų aiškinti taip, kad pagal ją taip pat draudžiami tokie teisės aktai.
Full & Egal Universal Law Academy