12.1.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 9/11
2012 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Oberlandesgericht Düsseldorf (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Raiffeisen-Waren-Zentrale Rhein-Main e.G. prieš Saatgut-Treuhandverwaltungs GmbH
(Byla C-56/11) (1)
(Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje - Reglamentas (EB) Nr. 2100/94 - Perdirbimas - Perdirbėjo pareiga pateikti informaciją augalo veislės, kuriai suteikta apsauga Bendrijoje, savininkui - Reikalavimai, susiję su prašymo suteikti informaciją pateikimo momentu ir turiniu)
2013/C 9/15
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Oberlandesgericht Düsseldorf
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Raiffeisen-Waren-Zentrale Rhein-Main e.G.
Atsakovė: Saatgut-Treuhandverwaltungs GmbH
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberlandesgericht Düsseldorf — 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 390) 14 straipsnio 3 dalies šeštos įtraukos ir 1995 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1768/95, įgyvendinančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 14 straipsnio 3 dalyje numatytos žemės ūkio išimties taisykles (OL L 173, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 18 t., p. 63) 9 straipsnio 2 ir 3 dalių išaiškinimas — Perdirbėjo pareiga pateikti informaciją Bendrijos augalų veislių teisinės apsaugos savininkui — Reikalavimai, susiję su prašymo pateikti informaciją pateikimo momentu ir turiniu, galintys būti pareigos pateikti informaciją pagrindu.
Rezoliucinė dalis
1.
1995 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1768/95, įgyvendinančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 14 straipsnio 3 dalyje numatytos žemės ūkio išimties taisykles, iš dalies pakeisto 1998 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2605/98, 9 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad perdirbėjo pareiga suteikti informaciją apie saugomas veisles atsiranda, jei prašymas suteikti informaciją dėl atitinkamų prekybos metų buvo pateiktas prieš šių prekybos metų pabaigą. Tačiau tokia pareiga gali egzistuoti ir dėl informacijos, susijusios su trejais ankstesniais nei einamieji prekybos metais, jei savininkas pirmąjį prašymą dėl tų pačių veislių tam pačiam perdirbėjui pateikė per pirmuosius iš šių ankstesnių prekybos metų, dėl kurių prašoma suteikti informaciją, metus.
2.
1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje 14 straipsnio 3 dalies šeštos įtraukos ir Reglamento Nr. 1768/95, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2605/98, 9 straipsnio nuostatas reikia aiškinti taip, kad saugomos veislės savininko prašyme suteikti informaciją, pateiktame perdirbėjui, neturi būti įrodymų, pagrindžiančių pateiktus duomenis. Be to, faktas, kad ūkininkas pagal sutartį augina saugomą veislę, savaime nėra duomuo, kad perdirbėjas atliko ar ketina atlikti augalinių produktų, gautų auginant šio saugomos veislės dauginimo medžiagą, perdirbimą auginimo tikslais. Tačiau šis faktas, atsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, gali leisti daryti išvadą, kad tokie duomenys egzistuoja, o tai nagrinėjamoje byloje turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
(1) OL C 145, 2011 5 14.
Full & Egal Universal Law Academy