27.10.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 331/8
2012 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Maurice Robert Josse Marie Ghislain Lippens, Gilbert Georges Henri Mittler, Jean Paul François Caroline Votron prieš Hendrikus Cornelis Kortekaas, Kortekaas Entertainment Marketing BV, Kortekaas Pensioen BV, Dirk Robbard De Kat, Johannes Hendrikus Visch, Euphemia Joanna Bökkerink, Laminco GLD N-A, Ageas NV, buvusią Fortis NV
(Byla C-170/11) (1)
(Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 - Bendradarbiavimas renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose - Materialinė taikymo sritis - Vienos valstybės narės teismo atliekama kitoje valstybėje narėje gyvenančio liudytojo, kuris yra pagrindinės bylos šalis, apklausa - Galimybė bylos šalį iškviesti kaip liudytoją į kompetentingą teismą pagal šio teismo valstybės narės teisę)
2012/C 331/12
Proceso kalba: olandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Hoge Raad der Nederlanden
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Maurice Robert Josse Marie Ghislain Lippens, Gilbert Georges Henri Mittler, Jean Paul François Caroline Votron
Atsakovai: Hendrikus Cornelis Kortekaas, Kortekaas Entertainment Marketing BV, Kortekaas Pensioen BV, Dirk Robbard De Kat, Johannes Hendrikus Visch, Euphemia Joanna Bökkerink, Laminco GLD N-A, Ageas NV, buvusi Fortis NV
Dalykas
Prašymai priimti prejudicinį sprendimą — Hoge Raad der Nederlanden — 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (OL L 174, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 121) 1 straipsnio 1 dalies išaiškinimas — Taikymo sritis — Nyderlandų teismų atliekama Nyderlanduose negyvenančių liudytojų, kurie taip pat yra pagrindinės bylos šalys, apklausa — Nacionalinė proceso teisė.
Rezoliucinė dalis
2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose nuostatas, ypač jo 1 straipsnio 1 dalį, reikia aiškinti taip, kad kompetentingas vienos valstybės narės teismas, norintis apklausti kaip liudytoją kitoje valstybėje narėje gyvenančią šalį, turi galimybę, kad atliktų tokią apklausą, iškviesti šią šalį ir ją išklausyti laikydamasis šio teismo valstybės narės teisės.
(1) OL C 179, 2011 6 18.
Full & Egal Universal Law Academy