20.4.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 114/11
2013 m. vasario 21 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Hof van Cassatie van België (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) ProRail NV prieš Xpedys NV, DB Schenker Rail Nederland NV, Nationale Maatschappij der Belgische Spoorwegen NV, FAG Kugelfischer GmbH
(Byla C-332/11) (1)
(Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 - Bendradarbiavimas renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose - Tiesioginis įrodymų rinkimas - Eksperto paskyrimas - Pavedimas, kuris iš dalies vykdomas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo valstybės narės teritorijoje, o iš dalies kitos valstybės narės teritorijoje)
2013/C 114/15
Proceso kalba: olandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Hof van Cassatie van België
Pagrindinės bylos šalys
Ieškovė: ProRail NV
Atsakovės: Xpedys NV, DB Schenker Rail Nederland NV, Nationale Maatschappij der Belgische Spoorwegen NV, FAG Kugelfischer GmbH
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hof van Cassatie van België — 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (OL L 174, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 121) 1 ir 17 straipsnių bei 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo („Briuselis I“) (OL L 12, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 33 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Prašančiojo teismo tiesiogiai atliekamas įrodymų rinkimas — Eksperto paskyrimas ir valstybės narės teismų jam duotas pavedimas, kuris iš dalies turi būti vykdomas valstybėje narėje, kurios teritorijoje yra teismas, o iš dalies kitoje valstybėje narėje — Privalomasis arba neprivalomasis Reglamento Nr. 1206/2001 17 straipsnyje nustatyto mechanizmo taikymas
Rezoliucinė dalis
2001 m. gegužės 28 d. Reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose 1 straipsnio 1 dalies b punktas ir 17 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės teismas, norintis, kad ekspertui pavestas įrodymų rinkimas būtų atliekamas kitos valstybės narės teritorijoje, nebūtinai privalo taikyti šiose nuostatose numatytą įrodymų rinkimo priemonę, kad galėtų nurodyti surinkti įrodymus.
(1) OL C 269, 2011 9 10.
Full & Egal Universal Law Academy