27.10.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 331/12
2012 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas byloje (Tribunal Central Administrativo Sul (Portugalija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Portugal Telecom SGPS, SA prieš Fazenda Pública
(Byla C-496/11) (1)
(PVM - Šeštoji direktyva - 17 straipsnio 2 dalis ir 19 straipsnis - Atskaita - Mokėtinas ar sumokėtas mokestis už holdingo bendrovės įsigytas paslaugas - Tiesioginiu, nedelsiant atsirandančiu ir nedviprasmišku ryšiu su apmokestintais pardavimo sandoriais susijusios paslaugos)
2012/C 331/18
Proceso kalba: portugalų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunal Central Administrativo Sul
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Portugal Telecom SGPS, SA
Atsakovė: Fazenda Pública
Dalyvaujant: Ministério Público
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunal Central Administrativo Sul — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 17 straipsnio 2 dalies aiškinimas — Atskaita — Mokėtinas arba sumokėtas mokestis už kontroliuojančios bendrovės įsigytas paslaugas — Tiesiogiai, konkrečiai ir nedviprasmiškai su vėliau apmokestinamais sandoriais susijusios paslaugos.
Rezoliucinė dalis
1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 17 straipsnio 2 ir 5 dalys turi būti aiškinamos taip, kad holdingo bendrovė, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuri papildomai, be savo pagrindinės bendrovių, kurių visą įstatinį kapitalą ar jo dalį turi, akcijų valdymo veiklos, įsigyja prekių ir paslaugų, dėl kurių vėliau išrašo sąskaitas faktūras šioms bendrovėms, gali atskaityti sumokėtą pirkimo pridėtinės vertės mokestį su sąlyga, jog įsigytos paslaugos yra tiesioginiu ir nedelsiant atsirandančiu ryšiu susijusios su ekonominiais pardavimo sandoriais, dėl kurių atsiranda teisė į atskaitą. Jeigu holdingo bendrovė šias prekes ir paslaugas naudoja kartu ekonominiams sandoriams, dėl kurių atsiranda teisė į atskaitą, ir ekonominiams sandoriams, nesuteikiantiems tokios teisės, vykdyti, atskaitoma gali būti tik ta pridėtinės vertės mokesčio dalis, kuri yra proporcinga pridėtinės vertės mokesčio sumai, tenkančiai pirmiesiems sandoriams, ir nacionalinis mokesčių administratorius gali numatyti vieną iš metodų nustatyti teisę į atskaitą, nurodytų minėto 17 straipsnio 5 dalyje. Jei šios prekės ir paslaugos naudojamos kartu ekonominei ir neekonominei veiklai, Šeštosios direktyvos 77/388 17 straipsnio 5 dalis netaikoma, o atskaitos ir pridėtinės vertės mokesčio paskirstymo metodai yra nustatomi valstybių narių, kurios, naudodamosi šia diskrecija, privalo atsižvelgti į Šeštosios direktyvos 77/388 tikslą bei struktūrą ir pagal tai numatyti skaičiavimo būdą, kuris objektyviai atspindėtų realų pirkimo išlaidų priskyrimą kiekvienai iš šių dviejų veiklos rūšių.
(1) OL C 362, 2011 12 10.
Full & Egal Universal Law Academy