10.6.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 175/4
2014 m. balandžio 9 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas byloje (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) T-Mobile Austria GmbH prieš Verein für Konsumenteninformation
(Byla C-616/11) (1)
((Direktyva 2007/64/EB - Mokėjimo paslaugos - 4 straipsnio 23 punktas - Mokėjimo priemonės sąvoka - Mokėjimo nurodymas, pateiktas naudojantis elektronine bankininkyste ir popierine pavedimo forma - 52 straipsnio 3 dalis - Gavėjo teisė reikalauti iš mokėtojo mokesčių už mokėjimo priemonės naudojimą - Valstybės narės teisė nustatyti bendrą draudimą - Sutartis tarp judriojo telefono ryšio operatoriaus ir privačių asmenų))
2014/C 175/04
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Oberster Gerichtshof
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatorė: T-Mobile Austria GmbH
Kita kasacinio proceso šalis: Verein für Konsumenteninformation
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Oberster Gerichtshof – 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 97/5/EB (OL L 319, p. 1), 4 straipsnio 23 punkto ir 52 straipsnio 3 dalies išaiškinimas – Taikymo sritis – Sąvoka „mokėjimo priemonė“ – Nacionalinės teisės norma, kurioje numatytas bendras draudimas rinkti administravimo mokesčius už mokėjimo priemonės naudojimą – Sutartis tarp judriojo ryšio operatoriaus ir privačių asmenų – Apmokėjimas naudojant pasirašytą popierinę mokėjimo formą, popierinę mokėjimų sistemą ar elektroninę mokėjimų sistemą
Rezoliucinė dalis
1.
2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 97/5/EB, 52 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad ji taikoma mokėjimo priemonės naudojimo atvejais esant judriojo telefono ryšio operatoriaus, kaip gavėjo, ir jo kliento, kaip mokėtojo, sutartiniams santykiams.
2.
Direktyvos 2007/64 4 straipsnio 23 punktą reikia aiškinti taip, kad ir mokėtojo asmeniškai pasirašyta pavedimo forma pagrįsto mokėjimo pavedimų pateikimo procedūra, ir mokėjimo pavedimų pateikimo naudojantis elektronine bankininkyste procedūra yra mokėjimo priemonės, kaip jos suprantamos pagal šį punktą.
3.
Direktyvos 2007/64 52 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad pagal ją valstybėms narėms suteikta teisė apskritai uždrausti gavėjams taikyti mokesčius mokėtojams už naudojimąsi bet kokia mokėjimo priemone, jeigu visoje nacionalinės teisės normoje atsižvelgiama į būtinybę skatinti konkurenciją ir veiksmingą mokėjimo priemonių naudojimą, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
(1) OL C 73, 2012 3 10.
Full & Egal Universal Law Academy