2.4.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 103/17
2011 m. vasario 4 d. Fernando Marcelino Victoria Sánchez pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. lapkričio 17 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-61/10
(Byla C-52/11 P)
2011/C 103/31
Proceso kalba: ispanų
Šalys
Apeliantas: Fernando Marcelino Victoria Sánchez, atstovaujamas advokato P. Suarez Plácido
Kitos proceso šalys: Europos Parlamentas ir Europos Komisija
Apelianto reikalavimai
—
Panaikinti 2010 m. lapkričio 17 d. Bendrojo Teismo ketvirtosios kolegijos nutartį bei pripažinti, kad Victoria Sánchez pareikštas ieškinys dėl neveikimo yra priimtinas ir kad jis nėra akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat panaikinti nurodymą padengti bylinėjimosi išlaidas.
—
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Teisingumo Teismas turėtų priimti sprendimą iš esmės arba, nepatenkinus šio prašymo, pripažinęs ieškinio priimtinumą ir pagrįstumą, grąžinti jį Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą iš esmės ir priteistų iš atsakovėmis esančių institucijų bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantas pateikia tokius apeliacinio skundo pagrindus:
1.
Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 44 straipsnio nuostatų pažeidimas, nes ieškinyje nurodytas ginčo objektas, pateiktų pagrindų santrauka ir, galiausiai, ieškinyje išdėstyti reikalavimai; minėti reikalavimai ieškinyje, kuriuo prašoma „priimti sprendimą, kuriuo būtų pripažinta, jog Europos Parlamento ir Komisijos atsakymo nepateikimas į 2009 m. spalio 6 d. raštais pateiktą prašymą prieštarauja Bendrijos teisei, ir nurodyta šioms institucijoms ištaisyti padėtį“, nurodyti labai aiškiai.
2.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies d punkto (buvęs EB 17 straipsnis), SESV 24 straipsnio (buvęs EB 21 straipsnis) ir SESV 227 straipsnio (buvęs EB 194 straipsnis) pažeidimas pagal Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnį. Šis pažeidimas susijęs su peticija, kurią Victoria Sánchez 2008 m. išsiuntė Europos Parlamentui ir kuria jis atkreipė Parlamento dėmesį į Ispanijos piliečio, kuris drįsta atskleisti politinę korupciją ir mokestinį sukčiavimą Ispanijoje, patiriamą pavojų. Prie peticijos Parlamentui buvo pridėta sutartis, kurią pasirašė svarbūs jo šalies asmenys, — įskaitant advokatą, kurio vardas naudojamas didžiausios Ispanijos ir Portugalijos advokatų kontoros pavadinime, — ir kurioje paaiškinta, kaip visi tie asmenys apgaudinėjo valstybės iždą ir piliečius naudodamiesi fiktyviomis įmonėmis, kurių valstybė nekontroliuoja. Peticija buvo padėta į archyvą jos nenagrinėjus, o nė vienas Ispanijos deputatas Europos Parlamente neatsakė į kelis apelianto siųstus pagalbos prašymus (iš viso dešimt elektroninių laiškų), kuriuose jis prašė jo atstovų bendradarbiauti užtikrinant jo fizinį saugumą atsižvelgiant į gautus grasinimus.
3.
Kitomis proceso šalimis esančių institucijų padarytas ESS 6 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose nurodytų pagrindinių teisių pažeidimas, nes Europos Komisijos nereagavimas į 2009 m. spalio 6 d. laišką yra šiurkštus ESS 6 straipsnio pažeidimas, kadangi ši institucija turi reikalauti apsaugoti visiems europiečiams bendrą demokratinę erdvę, gerbti lygias piliečių galimybes kreiptis į institucijas ir užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą, kad mokestinis sukčiavimas netaptų prielaida, dėl kurios sprendimą turi priimti Europos Žmogaus teisių Teismas, kurio nuomone, mokesčių mokėtojas patiria netiesioginę žalą. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į teisinį nesaugumą, kurį Bendrijos teisei kelia Ispanijos teismų vienas po kito priimti sprendimai, kuriuose neatsižvelgiama į apelianto teisinių atstovų pastabas dėl reikalavimo laikytis Europos teisės aktų, konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismo sprendimų bylose C-570/07 ir C-571/07 (1) dėl vaistinių steigimosi laisvės Ispanijoje.
4.
SESV 265 ir 266 straipsnių nuostatų pažeidimas, nes Bendrajame Teisme pareikštu ieškiniu siekta, jog būtų pripažinta, kad Parlamento ir Komisijos atsakymo nepateikimas į 2009 m. spalio 6 d. prašymą prieštarauja Bendrijos teisei ir kad šioms institucijoms būtų nurodyta ištaisyti padėtį. Toks atvejis numatytas ex lege pagal SESV 266 straipsnį, kuriame nustatyta, kad organas, kurio aktas buvo paskelbtas negaliojančiu arba kurio neveikimas pripažintas prieštaraujančiu šiai Sutarčiai, privalo imtis būtinų priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti. Šiuo atveju reikalaujama ištaisyti padėtį ir atsakyti į 2009 m. spalio 6 d. raštu pateiktą prašymą.
(1) 2010 m. birželio 1 d. sprendimas, dar nepaskelbtas Rinkinyje.
Full & Egal Universal Law Academy