16.4.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 120/6
2011 m. vasario 16 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Švedijos Karalystę
(Byla C-70/11)
2011/C 120/10
Proceso kalba: švedų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama J. Enegren ir M. Owsiany-Hornung
Atsakovė: Švedijos Karalystė
Ieškovės reikalavimai
—
Pripažinti, kad numačiusi, jog vartotojui pasinaudojus teise atsisakyti sutarties prekybininkas gali ne tik reikalauti, kad vartotojas sumokėtų už tą finansinės paslaugos dalį, kuri jau buvo suteikta, bet taip pat gali reikalauti apmokėti pagrįstas paslaugų, susijusių su laikotarpiu iki tol, kol prekybininkas priėmė vartotojo patvirtinimą apie tai, kad jis atsisakė sutarties, sąnaudas, Švedijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2002/65/EB (1), dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir Direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB, ir
—
priteisti iš Švedijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pagal direktyvos 13 konstatuojamąją dalį šia direktyva derinamose srityse, jei joje nėra konkrečiai nurodyta kitaip, valstybės narės turėtų priimti tik tokias nuostatas, kokios numatytos šioje direktyvoje.
Iš direktyvos 6 straipsnio 1 dalies matyti, kad valstybės turi užtikrinti, jog vartotojas turėtų 14 kalendorinių dienų terminą atsisakyti sutarties be netesybų ir nenurodydamas jokios priežasties.
Pagal direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, kai vartotojas pasinaudoja teise atsisakyti sutarties, iš jo gali būti reikalaujama tik sumokėti už paslaugą, kurią paslaugos teikėjas faktiškai suteikė pagal nuotolinės prekybos sutartį.
Iš Įstatymo dėl nuotolinės prekybos ir prekybos ne tam skirtose patalpose (2005:59) (distans- och hemförsäljningslagen) 3 skyriaus 11 punkto antrojo sakinio matyti, kad, be apmokėjimo už faktiškai suteiktas paslaugas, prekybininkai taip pat gali reikalauti pagrįstų išlaidų apmokėjimo.
Taigi direktyvą įgyvendinančiais teisės aktais Švedija įvedė nuostatas, kuriomis numatyta daugiau, nei dėl vartotojo teisės atsisakyti sutarties yra nurodyta direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes atrodo, kad Švedija neperkėlė direktyvos 7 straipsnio 1 dalies aiškiai ir tiksliai, kaip numato Teisingumo Teismas, kad būtų laikomasi teisinio saugumo reikalavimo.
(1) OL L 271, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 4 t., p. 321.
Full & Egal Universal Law Academy