30.4.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 130/11
2011 m. vasario 18 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Vokietijos Federacinė Respublika prieš Y
(Byla C-71/11)
2011/C 130/21
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Bundesverwaltungsgericht
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Vokietijos Federacinė Respublika
Atsakovas: Y
Kiti proceso dalyviai: Vertreter des Bundesinteresses beim Bundesverwaltungsgericht (Federalinių interesų atstovas Bundesverwaltungsgericht), Bundesbeauftragter für Asylangelegenheiten beim Bundesamt für Migration und Flüchtlinge (Federalinis įgaliotinis prieglobsčio klausimais prie Federalinės migracijos ir pabėgėlių tarnybos)
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar Direktyvos 2004/83/EB (1) 9 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ne kiekvienas kišimasis į religijos laisvę, kuria pažeidžiamas EŽTK (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija) 9 straipsnis, apima persekiojimo veiksmus, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 9 straipsnio 1 dalį, nes sunkus religijos laisvės, kaip pagrindinės žmogaus teisės, pažeidimas padaromas tik pažeidus šios religijos laisvės pagrindinę sritį?
2.
Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:
a)
ar religijos laisvės pagrindinę sritį sudaro tik tikėjimo praktikavimas ir jo išpažinimas namuose ir kaimynystėje, arba, ar laikoma, kad vykdomi persekiojimo veiksmai, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2004/83/EB 9 straipsnio 1 dalies a punktą, kai kilmės valstybėje dėl viešo tikėjimo išpažinimo kyla grėsmė kūno vientisumui, gyvybei ar fizinei laisvei, ir todėl ieškovas susilaiko nuo tokio praktikavimo?
b)
Jei religijos laisvės pagrindinė sritis taip pat galėtų apimti tam tikrus viešo religijos praktikavimo būdus:
ar, nustatant sunkų religijos laisvės pažeidimą, šioje byloje pakanka to, kad ieškovas jaučia, jog jo religinė tapatybė neatsiejama nuo jo tikėjimo praktikavimo,
arba, taip pat būtina, kad religinė bendruomenė, kuriai ieškovas priklauso, tokį praktikavimą laikytų jos religinio mokymo pagrindine dalimi,
arba, atsižvelgiant į kitas susiklosčiusias aplinkybes, kaip antai, bendras sąlygas kilmės valstybėje, gali būti taikomi kiti apribojimai?
3.
Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:
ar yra pagrindo bijoti persekiojimo dėl religijos, kaip tai suprantama Direktyvos 2004/83/EB 2 straipsnio c punkte, jei konstatuojama, kad ieškovas, grįžęs į kilmės valstybę, vykdys tam tikrą veiklą, susijusią su tikėjimo praktikavimu, išskyrus tą, kuri patenka į religinės laisvės pagrindinę sritį, net jei dėl to kiltų grėsmė jo kūno vientisumui, gyvybei arba fizinei laisvei, arba, ateityje jis turėtų atsisakyti nuo tokio religijos praktikavimo?
(1) 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (OL L 304, 2004, p. 12; tekstas su pataisymais, OL L 204, 2005, p. 24; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 7 t., p. 96).
Full & Egal Universal Law Academy