23.7.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 219/3
2011 m. balandžio 28 d.Grondwettelijk Hof (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje All Projects & Developments NV ir kt.
(Byla C-203/11)
2011/C 219/05
Proceso kalba: olandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Grondwettelijk Hof
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovės:
All Projects & Developments NV
Bouw- en Coördinatiekantoor Andries NV
Belgische Gronden Reserve NV
Bouwonderneming Ooms NV
Bouwwerken Taelman NV
Brummo NV
Cordeel Zetel Temse NV
DMI Vastgoed NV
Dumobil NV
Durabrik NV
Eijssen NV
Elbeko NV
Entro NV
Extensa NV
Flanders Immo JB NV
Green Corner NV
Huysman Bouw NV
Imano BVBA
Immpact Ontwikkeling NV
Invest Group Dewaele NV
Invimmo NV
Kwadraat NV
Liburni NV
Lotinvest NV
Matexi NV
Novus NV
Plan & Bouw NV
7Senses Real Estate NV
Sibomat NV
Tradiplan NV
Uma Invest NV
Versluys Bouwgroep BVBA
Villabouw Francis Bostoen NV
Willemen General Contractor NV
Wilma Project Development NV
Woningbureau Paul Huyzentruyt NV
Atsakovės:
Ministerraad
Vlaamse regering
Immo Vilvo NV
PSR Brownfield Developers NV
College van de Franse Gemeenschapscommissie
Franse Gemeenschapsregering
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 ir 108 straipsniai, atskirai ar kartu su 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimu 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (1), aiškintini taip, kad juose reikalaujama, jog Europos Komisijai apie 2009 m. kovo 27 d. Flandrijos regiono dekreto dėl žemės sklypų ir nekilnojamojo turto politikos 3.1.3, 3.1.10 straipsniuose, 4.1.20 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 4.1.21 ir 4.1.23 straipsniuose įtvirtintas priemones turi būti pranešta prieš priimant šias nuostatas arba prieš joms įsigaliojant?
2.
Ar reglamentavimas, pagal kurį privatiems subjektams, kurių žemės sklypų padalijimo arba statybos projektas yra ne mažesnis nei tam tikro dydžio, pagal įstatymą nustatomas socialinis įpareigojimas, kurio dydis yra mažiausia 10 procentų ir daugiausia 20 procentų šio žemės sklypų padalijimo arba statybos projekto ir kuris gali būti įvykdytas in natura arba sumokant 50 000 EUR sumą už kiekvieną neužstatytą socialinės paskirties sklypą ar nepastatytą socialinį būstą, turi būti tikrinamas atsižvelgiant į įsisteigimo laisvę, paslaugų teikimo laisvę ar laisvą kapitalo judėjimą, ir ar jis laikytinas kompleksiniu reglamentavimu, kuris turi būti tikrinamas atsižvelgiant į kiekvieną iš šių laisvių?
3.
Ar 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (2) 2 straipsnio 2 dalies a ir j punktai taikomi privačių subjektų privalomam indėliui statant socialinius būstus ir butus, kuris įstatymu nustatomas kaip socialinis įpareigojimas kartu su kiekvienu statybos arba žemės sklypo padalijimo leidimu projektui, kuris yra bent jau įstatyme nustatyto minimalaus dydžio, kai pastatytus socialinius būstus už ne didesnes nei iš anksto nustatytas maksimalias kainas nuperka socialinio būsto statybos bendrovės tam, kad išnuomotų įvairiems fiziniams asmenims, arba perleidžiant teises socialinio būsto statybos bendrovėms šie būstai parduodami fiziniams asmenims, priklausantiems tai pačiai kategorijai?
4.
Jeigu atsakymas į trečiąjį prejudicinį klausimą būtų teigiamas, ar Direktyvos 2006/123 15 straipsnio sąvoka „vertintinas reikalavimas“ aiškintina taip, kad ji apima privačių subjektų pareigą papildomai prie savo įprastinės veiklos arba ją vykdant prisidėti prie socialinio būsto statybos ir pastatytus būstus už ne didesnes nei maksimalias kainas perleistų pusiau viešosioms institucijoms arba per jas, nors šie privatūs subjektai socialinio būsto rinkoje neturi jokios kitos iniciatyvos teisės?
5.
Jeigu atsakymas į trečiąjį prejudicinį klausimą būtų teigiamas, ar nacionalinis teismas:
a)
išvadą, kad pagal Direktyvos 2006/123 15 straipsnį naujas vertintinas reikalavimas nebuvo specialiai vertintas pagal šios direktyvos 15 straipsnio 6 dalį, ir
b)
išvadą, kad apie šį naują reikalavimą nebuvo pranešta pagal šios direktyvos 15 straipsnio 7 dalį, turi susieti su sankcija ir, jei taip, su kokia?
6.
Jeigu atsakymas į trečiąjį prejudicinį klausimą būtų teigiamas, ar Direktyvos 2006/123 14 straipsnio sąvoka „draudžiamas reikalavimas“ aiškintina taip, kad ja draudžiamos nacionalinės teisės normos ne tik šiame straipsnyje aprašytais atvejais, kai šios normos teisę teikti paslaugas ar vykdyti paslaugų teikimo veiklą susieja su kokiu nors reikalavimu, bet ir kai šiose normose tik numatoma, jog nevykdant šio reikalavimo netenkama finansinės kompensacijos už įstatyme numatytos paslaugos teikimą ir kad sumokėta finansinė garantija už šios paslaugos teikimą negrąžinama?
7.
Jeigu atsakymas į trečiąjį prejudicinį klausimą būtų teigiamas, ar Direktyvos 2006/123 14 straipsnio 6 punkto sąvoka „konkuruojantis subjektas“ aiškintina taip, kad ji taikoma ir viešajai institucijai, kurios uždaviniai gali iš dalies sutapti su paslaugų teikėjų uždaviniais, kai ji priima šios direktyvos 14 straipsnio 6 punkte nurodytus sprendimus ir tuo pat metu yra įpareigota paskutiniame pakopinės sistemos etape nupirkti socialinius būstus, kuriuos pastatė paslaugų teikėjas, vykdydamas jam tenkantį socialinį įpareigojimą?
8.
a)
Jeigu atsakymas į trečiąjį prejudicinį klausimą būtų teigiamas, ar Direktyvos 2006/123 4 straipsnio 6 punkto sąvoka „leidimų išdavimo tvarka“ aiškintina taip, kad ji taikoma pažymėjimams, kuriuos viešoji institucija išduoda po to, kai buvo išduotas pirminis statybos arba žemės sklypo padalijimo leidimas, ir kurie yra reikalingi tam, kad turėti teisę į kai kuriuos kompensacinius mokėjimus už socialinio įpareigojimo, kuris, remiantis įstatymais, buvo susietas su šiuo pirminiu leidimu, vykdymą, ir kurie tuo pačiu yra būtini tam, kad būtų galima pareikalauti grąžinti finansinę garantiją, kurią paslaugų teikėjas privalėjo sumokėti šiai viešajai institucijai?
b)
Jeigu atsakymas į trečiąjį prejudicinį klausimą būtų teigiamas, ar Direktyvos 2006/123 4 straipsnio 6 punkto sąvoka „leidimų išdavimo tvarka“ aiškintina taip, kad ji taikoma susitarimui, kurį privatus subjektas, remdamasis įstatymų nuostatomis, sudaro su viešąja institucija perleisdamas šiai viešajai institucijai teisę parduoti socialinį būstą, kurį pastatė šis privatus subjektas, ir būtent vykdydamas socialinį įpareigojimą in natura, pagal įstatymus susietą su statybos arba žemės sklypo padalijimo leidimu, atsižvelgiant į tai, kad šio susitarimo sudarymas yra naudojimosi šiuo leidimu sąlyga?
9.
Ar SESV 49 ir 56 straipsniai aiškintini taip, kad jais draudžiama norma, pagal kurią statybos arba žemės sklypo padalijimo, susijusio su bent jau tam tikro minimalaus dydžio projektu, leidimo išdavimas pagal įstatymus susiejamas su socialiniu įpareigojimu, pasireiškiančiu tuo, jog tam tikra procentinė projekto dalis turi būti skiriama socialinių būstų, kurie vėliau už ne didesnes nei nustatytas kainas turi būti parduoti viešajai institucijai arba per ją, statybai?
10.
Ar SESV 63 straipsnis aiškintinas taip, kad juo draudžiama norma, pagal kurią statybos arba žemės sklypo padalijimo, susijusio su bent jau tam tikro minimalaus dydžio projektu, leidimo išdavimas pagal įstatymus susiejamas su socialiniu įpareigojimu, pasireiškiančiu tuo, jog tam tikra procentinė projekto dalis turi būti skiriama socialinių būstų, kurie vėliau už ne didesnes nei nustatytas kainas turi būti parduoti viešajai institucijai arba per ją, statybai?
11.
Ar 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (3) 1 straipsnio 2 dalies b punkto sąvoka „viešojo darbų pirkimo sutartis“ aiškintina taip, kad ji taikytina normai, pagal kurią statybos arba žemės sklypo padalijimo, susijusio su bent jau tam tikro minimalaus dydžio projektu, leidimo išdavimas pagal įstatymus susiejamas su socialiniu įpareigojimu, pasireiškiančiu tuo, jog tam tikra procentinė projekto dalis turi būti skiriama socialinių būstų, kurie vėliau už ne didesnes nei nustatytas kainas turi būti parduoti viešajai institucijai arba per ją, statybai?
12.
Ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21, 45, 49, 56 ir 63 straipsniai bei 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (4), 22 ir 24 straipsniai aiškintini taip, kad jais draudžiama 2009 m. kovo 27 d. Flandrijos regiono dekreto dėl žemės sklypų ir nekilnojamojo turto politikos 5-ąja knyga „Gyvenimas savo paties regione“ nustatyta norma, pagal kurią žemės sklypų ir ant jų esančių statinių perleidimas tam tikrose vadinamosiose tikslinėse savivaldybėse susiejamas su sąlyga, kad pirkėjas arba nuomininkas įrodytų pakankamą ryšį su atitinkama savivaldybe, kaip tai suprantama šio dekreto 5.2.1 straipsnio 2 dalyje?
(1) OL L 312, p. 67.
(2) OL L 376, p. 36.
(3) OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132.
(4) OL L 158, p. 77; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 46.
Full & Egal Universal Law Academy