23.7.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 219/11
2011 m. gegužės 25 d.Verwaltungsgerichtshof (Austrija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Murat Dereci, Vishaka Heiml, Alban Kokollari, Izunna Emmanuel Maduike und Dragica Stevic prieš Bundesminister für Inneres
(Byla C-256/11)
2011/C 219/15
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Verwaltungsgerichtshof
Šalys pagrindinėje byloje
Kasatoriai: Murat Dereci, Vishaka Heiml, Alban Kokollari, Izunna Emmanuel Maduike und Dragica Stevic
Institucija atsakovė: Bundesminister für Inneres (Vidaus reikalų ministerija)
Prejudiciniai klausimai
1.
a)
Ar SESV 20 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį valstybei narei draudžiama atsisakyti leisti trečiosios šalies piliečiui, kurio sutuoktinis ir nepilnamečiai vaikai yra Sąjungos piliečiai, gyventi valstybėje narėje, kurioje gyvena šios valstybės piliečiai jo sutuoktinis ir vaikai, net jei trečiosios šalies pilietis šių Sąjungos piliečių neišlaiko? (kasatoriaus M. Dereci atvejis)
b)
Ar SESV 20 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį valstybei narei draudžiama atsisakyti leisti trečiosios šalies piliečiui, kurio sutuoktinis yra Sąjungos pilietis, gyventi valstybėje narėje, kurioje gyvena ir kurios pilietis yra jo sutuoktinis, net jei trečiosios šalies pilietis šio Sąjungos piliečio neišlaiko? (kasatorių V. Heiml ir I. E. Maduike atvejis)
c)
Ar SESV 20 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį valstybei narei draudžiama atsisakyti leisti pilnamečiui trečiosios šalies piliečiui, kurio motina yra Sąjungos pilietė, gyventi valstybėje narėje, kurioje gyvena ir kurios pilietė yra jo motina, net jei trečiosios šalies pilietis šios Sąjungos pilietės neišlaiko, tačiau ši Sąjungos pilietė išlaiko jį? (kasatoriaus A. Kokollari atvejis)
d)
Ar SESV 20 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį valstybei narei draudžiama atsisakyti leisti pilnamečiui trečiosios šalies piliečiui, kurio tėvas yra Sąjungos pilietis, gyventi valstybėje narėje, kurioje gyvena ir kurios pilietis yra jo tėvas, net jei trečiosios šalies pilietis šio Sąjungos piliečio neišlaiko, tačiau šis Sąjungos pilietis išlaiko jį? (kasatorės D. Stevic atvejis)
2.
Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:
Ar SESV 20 straipsnyje įtvirtinta valstybių narių pareiga leisti trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi jų teritorijoje yra iš Sąjungos teisės kylanti teisė apsigyventi, ar pakanka, kad valstybė narė teisės aktais pripažintų trečiosios šalies piliečiui teisę gyventi jos teritorijoje?
3.
a)
Jei pagal atsakymą į antrąjį klausimą teisė apsigyventi valstybės teritorijoje grindžiama Sąjungos teise:
Kokiomis sąlygomis iš Sąjungos teisės kylanti teisė apsigyventi valstybės teritorijoje išimtinai nesuteikiama arba kokiomis sąlygomis teisė apsigyventi valstybės teritorijoje trečiosios šalies piliečiui gali būti atimta?
b)
Jei pagal atsakymą į antrąjį klausimą pakanka, kad valstybė narė teisės aktais pripažintų trečiosios šalies piliečiui teisę apsigyventi jos teritorijoje:
Kokiomis sąlygomis, nepaisant iš esmės egzistuojančios valstybės narės pareigos leisti jam apsigyventi jos teritorijoje, trečiosios šalies piliečiui gali būti atsisakyta leisti apsigyventi valstybės teritorijoje?
4.
Jeigu pagal SESV 20 straipsnį nedraudžiama trečiosios šalies piliečiui, esančiam tokioje situacijoje kaip M. Dereci, neleisti apsigyventi valstybės narės teritorijoje:
Ar pagal 1980 m. rugsėjo 19 d. Asociacijos tarybos, įsteigtos Susitarimu dėl Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos įsteigimo, sprendimo Nr. 1/80 dėl asociacijos plėtros 13 straipsnį ar 1970 m. lapkričio 23 d. Briuselyje pasirašyto Papildomo protokolo prie Susitarimo dėl Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos įsteigimo, Bendrijos vardu sudaryto, aprobuoto ir patvirtinto 1972 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2760/72, kuris, remiantis šio protokolo 62 straipsniu, yra Susitarimo dėl Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos įsteigimo dalis, 41 straipsnį (1) draudžiama tokioje situacijoje, kokioje yra M. Dereci, Turkijos piliečio atvykimui pirmą kartą taikyti griežtesnes nacionalinės teisės normas negu anksčiau taikytos pirmą kartą atvykusiems piliečiams, nors kai kurios nacionalinės teisės nuostatos, palengvinusios atvykimą pirmą kartą, įsigaliojo tik po kurio laiko, per kurį minėtos su Bendrijos ir Turkijos asociacija susijusios nuostatos įsigaliojo valstybės narės atžvilgiu?
(1) OL L 293, 1972, p. 4; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 11 t., p. 41.
Full & Egal Universal Law Academy