13.8.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 238/5
2011 m. birželio 3 d.Viega GmbH & Co. KG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-375/06 Viega GmbH & Co. KG prieš Europos Komisiją
(Byla C-276/11 P)
2011/C 238/10
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Viega GmbH & Co. KG, atstovaujama advokatų J. Burrichter, T. Mäger ir M. Röhrig
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
—
panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek jis nenaudingas apeliantei,
—
panaikinti 2006 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimą C(2006)4180 galutinis EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūroje (byla COMP/F-1/38.121 — jungtys), kiek jis susijęs su apeliante,
nepatenkinus šio prašymo , panaikinti šio sprendimo 2 straipsnio j punkte apeliantei skirtą baudą arba ją sumažinti,
—
nepatenkinus pirmame ir antrame punkte išdėstytų prašymų , grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,
—
nurodyti atsakovei pradinėje byloje padengti visas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šis apeliacinis skundas pateiktas dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo jis atmetė apeliantės ieškinį dėl 2006 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimo C(2006)4180 galutinis EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūroje (byla COMP/F-1/38.121 — jungtys).
Apeliacinį skundą apeliantė grindžia tokiais pagrindais:
Kiek tai susiję su ginčijamu sprendimu, Bendrasis Teismas pažeidė apeliantės teisę būti išklausytai, įrodymų rinkimo ir vertinimo proceso principus ir pareigą motyvuoti. Pagrindžiant apeliantės dalyvavimą kartelyje, ginčijamas sprendimas paremtas vienintelio liudytojo užrašais ir pagrindinio liudytojo pareiškimu, net neišnagrinėjus apeliantės argumentų dėl šių dokumentų. Apeliantė tiesiogiai ginčijo šių dokumentų teisingumą (liudytojas nedalyvavo Vokietijoje vykusiuose susitikimuose ir nemoka vokiečių kalbos).
Bendrasis Teismas turėjo surinkti įrodymus dėl šio liudytojo ir pagrindinio liudytojo užrašų teisingumo. Pasirėmęs šiais užrašais ir pagrindinio liudytojo pareiškimu kaip įrodymų priemonėmis, nesurengęs įrodymų rinkimo, Bendrasis Teismas pažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo proceso principus.
Skundžiamu sprendimu pažeidžiama EB 81 straipsnio 1 dalis, kiek jame Bendrasis Teismas konstatavo, kad 1999 m. balandžio 30 d. apeliantė dalyvavo „antikonkurencinio pobūdžio“ susitikime. Be to, skundžiamas sprendimas prieštarauja Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 1 daliai, kiek jame į dalyvavimą šiame susitikime buvo atsižvelgta apskaičiuojant baudos dydį. Bendrasis Teismas dėl šio susitikimo tik konstatavo, kad įrodymai „veikiau“ liudija apie antikonkurencinį nei apie konkurencijai neprieštaraujantį tikslą. Taip, anot apeliantės, Bendrasis Teismas pažeidė savo paties nustatytą įrodinėjimo mastelį, pagal kurį reikalaujama užtikrinto ir neabejotino pažeidimo įrodymo.
Apeliantė teigia, kad 1999 m. balandžio 30 d. susitikimo antikonkurencinio pobūdžio konstatavimas turi įtakos paskirtos baudos dydžiui. Šio susitikimo įtraukimas buvo panaudotas kaip apeliantės dalyvavimo presuojamų jungčių kartelyje įrodymas. Šiuo pagrindu, įtraukus presuojamomis jungtimis pasiektą apeliantės apyvartą, pradinė baudos suma apskaičiuojant baudos dydį padidėjo vienuolika kartų.
Be to, apeliantės nuomone, skundžiamas sprendimas stokoja motyvavimo, kiek tai susiję presuojamomis jungtimis pasiektos apyvartos įtraukimu, ir šis sprendimas neatitinka loginių principų. Didesnės nei 50 mln. eurų baudos skyrimas skundžiamo sprendimo 85 punkte galiausiai pagrindžiamas vos dviem susitikimais, kurių sąryšis su presuojamomis jungtimis buvo aptartas dviejuose daliniuose sakiniuose ir konstatuotas visiškai neįvertinus įrodymų. Bendrasis Teismas daro prielaidą, kad apeliantė dalyvavo kartelių teisę pažeidžiančiuose susitarimuose dėl presuojamų jungčių per 1999 m. balandžio 30 d. susitikimą, nors kartu Bendrasis Teismas konstatuoja, jog dar iki 2000 m. liepos mėnesio konkurentai diskutavo apie tai, ar dėl presuojamų jungčių (kurių rinkoje apeliantė turi monopolį) apskritai turi būti kartelis.
Galiausiai, anot apeliantės, skundžiamas sprendimas pažeidžia proporcingumo principą. Pritariant Bendrajam Teismui, Komisija pritaikė baudų nustatymo metodo gaires taip: iš pradžių nustatoma pradinė baudos suma įtraukus presuojamomis jungtimis pasiektą apyvartą, nors kartelinis susitarimas dėl presuojamų jungčių galėjo egzistuoti tik 2000 ir 2001 m., o tai yra konstatavęs ir pats Bendrasis Teismas. Tuomet dėl bendros apeliantės dalyvavimo kartelyje trukmės (devyneri metai trys mėnesiai) pradinė suma padidinta 90 %. Dėl to, įtraukus presuojamomis jungtimis pasiektą apyvartą už visą laiką, o ne tik už paskutinįjį vienerių metų ir trijų mėnesių laikotarpį, kuris į kurį galbūt buvo galima atsižvelgti blogiausiu atveju, baudos dydžio apskaičiavimas prieštarauja proporcingumo principui.
Full & Egal Universal Law Academy