27.8.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 252/14
2011 m. birželio 6 d.Densmore Ronald Dover pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-149/09, Densmore Ronald Dover prieš Europos Parlamentą
(Byla C-278/11 P)
2011/C 252/28
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantas: Densmore Ronald Dover, atstovaujamas QC D. Vaughan, baristerio M. Lester, solisitoriaus R. Collard
Kita proceso šalis: Europos Parlamentas
Apelianto reikalavimai
Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:
—
Pakeisti Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-149/09 ginčijamas dalis.
—
Panaikinti visą ginčijamą sprendimą.
—
Priteisti iš Parlamento apelianto bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiuo apeliaciniu skundu ir ieškiniu dėl panaikinimo Bendrajame Teisme.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pirma, Bendrasis Teismas ginčijamo sprendimo 24 ir 25 punktuose neteisingai nusprendė, kad Parlamentas įvykdė savo pareigą tinkamai motyvuoti prašymą grąžinti 345 289,00 GBP sumą. Apeliantas negalėjo išsiaiškinti, nei skaitydamas ginčijamo sprendimo 24 ir 25 punktus, nei kaip nors kitaip, motyvų, dėl kurių jam buvo nurodyta grąžinti šias sumas, o tai jam būtų leidę ginčyti tokių motyvų teisėtumą teisme arba dėl to teismai būtų galėję juos tinkamai išnagrinėti.
Antra, Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, kad Parlamentas pagrįstai reikalavo grąžinti 345 289,00 GBP sumą dėl to, kad ji buvo išmokėta „neteisėtai“ pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių 14 straipsnį, nes:
a)
Parlamentas ginčijamame sprendime visiškai nepaaiškino, kodėl jis manė, jog daugelyje apelianto pateiktų dokumentų nebuvo įrodyta, kad 25 punkte nurodytos sumos buvo panaudotos laikantis Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių, nei kodėl jis manė, kad jų buvo prašoma neteisėtai pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių 14 straipsnį, arba kad jos buvo naudojamos netinkamai ar nesąžiningais tikslais.
b)
Iš tiesų apeliantas paaiškino kiekvieną ginčijamo sprendimo 25 punkte nurodytą sumą ir taip pat paaiškino, kad kiekviena iš jų buvo visiškai ir tiksliai skirta padengti tik išlaidas, susijusias su MP Holdings, kaip paslaugų teikėjo, atliktu darbu ar naudojimusi jo paslaugomis. Apeliantas pateikė daug rašytinių įrodymų, kad įrodytų, jog MP Holdings sumokėtos išmokos buvo iš tiesų naudojamos 14 straipsnyje nurodytais tikslais. Jo pateikti dokumentai gerokai viršijo tuos, kuriuos jis turėjo saugoti ir pateikti visais nurodytais laikotarpiais, visų pirma kiek tai susiję su dokumentais, susijusiais su apelianto pirmąja kadencija. Šie įrodymai atskleidė, kad visos išlaidos buvo susijusios tik su Parlamento nariams skirtos pagalbos teikimu apeliantui. Parlamentas siekė nustatyti apeliantui ypač griežtus reikalavimus, susijusius su dokumentų pateikimu siekiant pagrįsti kiekvieną išlaidų sumą pradedant 1999 m. Tuo metu, kai buvo patirtos išlaidos, tokių reikalavimų nebuvo, ir iš tiesų jie niekada nebuvo sumų grąžinimo išankstinė sąlyga pagal Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisyklių 14 straipsnį.
Trečia, Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, kad dėl to, jog Parlamentas klaidingai rėmėsi tariamu „interesų konfliktu“, neturėjo būti panaikintas visas ginčijamas sprendimas. Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad Parlamentas negalėjo remtis tariamu interesų konfliktu siekdamas pagrįsti savo prašymą grąžinti Parlamento narių padėjėjams skirtas išmokas. Kadangi grįsdamas visą ginčijamą sprendimą Parlamentas aiškiai ir iš esmės rėmėsi šiuo pagrindu, dėl tokios išvados turėjo būti panaikintas visas ginčijamas sprendimas.
Full & Egal Universal Law Academy