22.10.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 311/16
2011 m. birželio 24 d.United States Polo Association pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-228/09 United States Polo Association prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ir Textiles CMG, SA
(Byla C-327/11 P)
2011/C 311/25
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: United States Polo Association, atstovaujama advokatų P. Goldenbaum, T. Melchert ir I. Rohr
Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
—
panaikinti 2011 m. balandžio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-228/09,
—
pripažinti negaliojančiu Apeliacinės tarybos sprendimą R 08861/2008-4,
—
priteisti iš VRDT padengti savo ir apeliantės bylinėjimosi išlaidas,
—
Textiles CMG, SA (šiai įstojus į bylą) padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas savo sprendime vadovavosi netinkamu 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punkto (dabar — Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) aiškinimu ir netinkamai jį pritaikė.
Kadangi Bendrasis Teismas vadovavosi netinkamu minėto punkto aiškinimu ir netinkamai jį taikė, jis padarė klaidingą išvadą, jog Apeliacinė Taryba teisingai nusprendė, jog buvo pavojus supainioti prekių ženklus U.S. POLO ASSN. (ginčijama paraiška) ir POLO-POLO (ankstesnis prekių ženklas).
Bendrasis Teismas neatliko teisingo ir visapusiško bendro supainiojimo pavojaus vertinimo ir nepakankamai atsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nustatytus principus arba juos pritaikė netinkamai.
Pagrindiniai apeliantės argumentai, susiję su Bendrojo Teismo vertinime padarytomis klaidomis, gali būti apibendrinti taip:
1.
Bendrasis Teismas netinkamai taikė 2005 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendime Medion (C-120/04, Rink. p. I-8551) nustatytus principus, susijusius su galimu vieno sudėtinio prekių ženklo elemento savarankišku išskirtiniu pobūdžiu, nors šis elementas, vertinant prekių ženklo bendrąjį įspūdį, nedominuoja.
Bendrasis Teismas pirmiausia — teisingai — neigė, kad žodis „POLO“ dominavo ankstesniame prekių ženkle, tačiau tuomet — klaidingai — padarė išvadą, kad „POLO“ elementas turėjo savarankišką išskirtinį pobūdį, nes kiti elementai „U.S.“ ir „ASSN.“ tebuvo trumpi inicialai ir sutrumpinimai, taigi, tikriausiai, nebuvo reikšmingi ir pakankamai išskirtiniai. Tai parodo, jog reikalavimas, susijęs su vieno elemento, kuris yra prekių ženklo sudėtinė dalis, savarankišku išskirtiniu pobūdžiu, buvo klaidingai suvoktas.
Sprendimas byloje Medion jokiu būdu negali būti aiškinamas kaip nustatantis bendrą taisyklę, pagal kurią bet kuris bendras abiejų prekių ženklų normalaus išskirtinio pobūdžio elementas sudėtiniame prekių ženkle turi būti laikomas kaip turintis savarankišką išskirtinį pobūdį. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal sprendimą byloje Medion bendra taisyklė ir išimtis yra susiję: pagal bendra taisyklę paprastas vartotojas prekių ženklą suvokia kaip visumą, nors sudarant bendrą įspūdį gali dominuoti viena ar daugiau sudėtinio prekių ženklo dalių; išimtiniu atveju, jei elementas, sudarant bendrą įspūdį, nėra dominuojantis, jis tik išskirtiniais atvejais, nukrypstant nuo įprastinio atvejo, gali turėti savarankišką išskirtinį pobūdį. Bendrasis Teismas nepateikė jokių pagrindų, pagrindžiančių tokį išskirtinį atvejį.
2.
Bendrasis Teismas išskirtinę ir lemiamą reikšmę priskyrė faktui, kad abiejuose prieštaraujančiuose prekių ženkluose naudojamas elementas „POLO“, tačiau teisingai netaikė bendro supainiojimo pavojaus vertinimo principų, kurie pirmiausia išplaukia iš 1997 m. lapkričio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Sabel (C 251/95, Rink. p. I 6191).
Jis nesilaikė principo, pagal kurį plačioji visuomenė prekių ženklą suvokia kaip visumą, ir neanalizuoja jo atskirų elementų, o, kiek tai susiję su ankstesniu prekių ženklu, tik paėmė vieną elementą ir jį sulygino su ankstesniu prekių ženklu.
Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas nevisiškai atsižvelgė į šios bylos aplinkybes, nes neįvertino konfliktuojančių prekių ženklų skirtumų, pirmiausia akivaizdaus „POLO“ elemento dubliavimo ankstesniame prekių ženkle. Ankstesniame prekių ženkle „POLO-POLO“ elementas „POLO“ nei dominuoja, nei sudėtiniame prekių ženkle turi savarankišką išskirtinį pobūdį, o Bendrasis Teismas šioje byloje net nenurodė apie tokį pobūdį.
Be to, ankstesnio prekių ženklo „POLO-POLO“, vertinant jį bendrai, reikšmė nėra apibrėžta jokioje Bendrijos kalboje. Todėl negalima atlikti konceptualaus vertinimo.
3.
Bendrasis Teismas neatsižvelgė į principą, pagal kurį tik tuomet, jei visi kiti prekių ženklo elementai yra nereikšmingi, galima atlikti tokio panašumo vertinimą remiantis vienu elementu.
4.
Bendrojo Teismo argumentai šiais klausimais yra prieštaringi ir nenuoseklūs:
Bendrasis Teismas, viena vertus, konstatavo, kad elementai „U.S“ ir „ASSN.“, juos vertinant atskirai, yra nereikšmingi. Kita vertus, jis nurodė, kad atitinkamos visuomenės dalies požiūriu „U.S.“ elementas nurodo į geografinę kilmę. Galiausiai, net jei būtų galima daryti prielaidą, jog kai kurie vartotojai gali nesuprasti sutrumpinimo „ASSN.“, jie neturės jokios priežasties jo nepastebėti ar neišgirsti, tačiau, atsižvelgiant į byloje MATRA TZEN nustatytus principus, suvoks jį kaip išskirtinį elementą.
Full & Egal Universal Law Academy