28.1.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 25/25
2011 m. spalio 10 d.Gerechtshof te Amsterdam (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje UPC Nederland BV prieš Gemeente Hilversum
(Byla C-518/11)
2012/C 25/45
Proceso kalba: olandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Gerechtshof te Amsterdam
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: UPC Nederland BV
Atsakovė: Gemeente Hilversum
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar į materialią (elektroninių ryšių tinklų) naujos reguliavimo sistemos taikymo sritį patenka laisvai prieinamų radijo ir televizijos programų platinimo kabeliu paslauga, į kurios teikimo mokestį įtraukiamos perdavimo sąnaudos ir (vartotojams perkeliamos) transliuotojams ir kolektyvinio autorių teisių administravimo bendrovėms mokamos rinkliavos už jų turinio skelbimą?
2.
A.
Ar atsižvelgiant į telekomunikacijų sektoriaus liberalizavimą ir naujos reguliavimo sistemos tikslus, įskaitant pagal ją numatytą griežtą koordinavimo ir konsultavimosi procedūrą, kurios reikia imtis prieš suteikiant nacionalinei reguliavimo institucijai (išimtinę) kompetenciją taikant kainų kontrolės priemones reguliuoti galutinių vartotojų mokamus atlygius, Gemeente dar turi teisę (užduotį) ginti bendruosius savo gyventojų interesus reguliuojant galutinių vartotojų mokamus atlygius, įtraukiant į sutartį atlygį ribojančią sąlygą?
B.
Jei atsakymas būtų neigiamas, ar nauja reguliavimo sistema draudžiama taikyti atlygį ribojančią sąlygą, kurią Gemeente išsiderėjo parduodama savo kabelinių tinklų įmonę?
3.
Jei į 2A ir 2B klausimus būtų atsakyta neigiamai, kyla šis klausimas:
Ar toks viešasis subjektas kaip Gemeente tokioje situacijoje kaip nagrinėjamoji (taip pat) turi lojalumo Sąjungai pareigą, jei derėdamasi dėl atlygį ribojančios sąlygos ir vėliau ją taikydama ji nevykdė viešosios valdžios funkcijos, o veikė pagal civilinę teisę (taip pat žr. VI a klausimą)?
4.
Jei taikoma nauja reguliavimo sistema ir Gemeente turi lojalumo Sąjungai pareigą:
A.
Ar lojalumo Sąjungai pareigai ir naujai reguliavimo sistemai (be kita ko, jos tikslams), įskaitant pagal ją numatytą griežtą koordinavimo ir konsultavimosi procedūrą, kurios reikia imtis prieš suteikiant nacionalinei reguliavimo institucijai kompetenciją taikant kainų kontrolės priemones reguliuoti galutinių vartotojų mokamus atlygius, prieštarauja tai, kad Gemeente taiko atlygį ribojančią sutarties sąlygą?
B.
Jei atsakymas būtų neigiamas, ar atsakymas į IV a klausimą būtų kitoks dėl laikotarpio po to, kai Komisija savo rašte išreiškė rimtas abejones dėl Nepriklausomos pašto ir telekomunikacijų įstaigos (Onafhankelijke Post en Telecommunicatie Autoriteit, toliau — OPTA) pasiūlytų kainų kontrolės priemonių atitikties Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje išdėstytiems naujos reguliavimo sistemos tikslams ir tuomet OPTA atsisakė šių priemonių?
5.
A.
Ar SESV 101 straipsnis yra viešosios tvarkos sričiai priskirtina nuostata, kurią nacionalinis teismas pagal Civilinio proceso kodekso 24 ir 25 straipsnius turi taikyti ex officio, nepaisydamas teisinio ginčo ribų?
B.
Jei atsakymas būtų teigiamas, kokių byloje įvardytų faktų atžvilgiu teismas privalo ex officio patikrinti SESV 101 straipsnio taikymo galimybę? Ar teismas taip pat turi šią pareigą, jei šis patikrinimas, prieš tai suteikus šalims galimybę išsakyti dėl jo savo nuomonę, (galbūt) lemia faktinio pagrindo keitimą, kaip tai suprantama pagal Civilinio proceso kodekso 149 straipsnį?
6.
Jei SESV 101 straipsnis taikytinas nepaisant šalių nubrėžtų teisinio ginčo ribų, atsižvelgiant į naujos reguliavimo sistemos (tikslus), jos taikymą OPTA ir Komisijos bei naujoje reguliavimo sistemoje vartojamų sąvokų, kaip antai „didelė įtaka rinkoje“ ir „atitinkamos rinkos apibrėžimas“, prilyginimą Europos konkurencijos teisėje vartojamoms panašioms sąvokoms, dėl pagrindinės bylos aplinkybių kyla šie klausimai:
A.
Ar parduodama savo kabelinių tinklų įmonę ir sudarydama su tuo susijusį susitarimą dėl mokesčio ribojimo, Gemeente veikė kaip įmonė, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnį (taip pat žr. 3 klausimą)?
B.
Ar remiantis Komisijos pranešimu dėl nedidelės svarbos susitarimų, kurie nežymiai riboja konkurenciją (de minimis) (2001/C/368/07, 11 punktas) atlygį ribojanti sutarties sąlyga laikytina dideliu (esminiu) apribojimu, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalies a punktą? Jei taip, ar vien šiuo pagrindu konstatuotinas juntamas konkurencijos ribojimas, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį? Jei ne, ar turi reikšmės 6D klausime nurodytos aplinkybės (žr. toliau)?
C.
Jei atlygį ribojanti sutarties sąlyga nelaikytina dideliu apribojimu, ar ja siekiama riboti konkurencija (jau vien) dėl to, kad:
—
nacionalinė konkurencijos institucija padarė išvadą, kad apskaičiuodama (didesnį) atlygį už kabeliniam bazinio programų paketo retransliavimui identiškų paslaugų teikimą toje pačioje rinkoje UPC nepiktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi,
—
Komisija savo letter of serious doubt išreiškė rimtas abejones dėl to, ar galutinių vartotojų mokamų atlygių (išankstinis) reguliavimas (per kainų kontrolę) tokioms paslaugoms, kaip antai UPC atliekamas bazinio programų paketo retransliavimas kabeliu, atitinka Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje išdėstytus tikslus? Ar atsakymui svarbu tai, kad, atsižvelgdama į letter of serious doubt, OPTA atsisakė kainų kontrolės?
D.
Ar atsižvelgiant (taip pat) į aplinkybę, kad:
—
pagal naują reguliavimo sistemą UPC laikytina didelę įtaką rinkoje turinčia įmone (Pranešimo de minimis 7 punktas),
—
beveik visos Nyderlandų savivaldybės, kurios XX a. dešimtajame dešimtmetyje perleido savo kabelinių tinklų įmones kabeliniams retransliuotojams, įskaitant UPC, sutartyse numatė sau teisę nustatyti atlygį už bazinio programų paketo siūlymą (Pranešimo de minimis 8 punktas),
atlygį ribojanti sutarties sąlyga laikytina juntamu konkurencijos ribojimu, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį?
E.
Ar atsižvelgiant į aplinkybę, kad:
—
pagal naują reguliavimo sistemą UPC laikytina didelę įtaką rinkoje turinčia įmone,
—
dėl paslaugoms, kaip antai bazinio programų paketo retransliavimas kabeliu, vykdomas tokiu kaip UPC didelę įtaką rinkoje turinčių kabelinių retransliuotoju, numatytos kainų kontrolės priemonės OPTA ėmėsi konsultavimosi procedūros Europos mastu, kurios pagal naują reguliavimo sistemą privalu imtis, jei planuojama priemonė gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai,
—
sutarties vertė pasirašymo metu siekė 51 mln. NLG (apie 23 mln. EUR),
—
beveik visos Nyderlandų savivaldybės, kurios XX a. dešimtajame dešimtmetyje perleido savo kabelinių tinklų įmones kabeliniams retransliuotojams, įskaitant UPC, sutartyse numatė sau teisę nustatyti atlygį už bazinio programų paketo siūlymą,
atlygį ribojanti sutarties sąlyga laikytina (potencialiai) darančia juntamą poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį ir Gaires dėl poveikio valstybių tarpusavio prekybai sąvokos pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius (OL C 101, 2004, p. 81)?
7.
Ar atsižvelgdamas į naują reguliavimo sistemą ir į Komisijos letter of serious doubt išreikštas rimtas abejones dėl to, ar galutinių vartotojų mokamų atlygių (išankstinis) reguliavimas atitinka konkurencijos teisės tikslus, nacionalinis teismas vis dar gali pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį paskelbti SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą netaikytinu atlygį ribojančiai sąlygai? Ar atsakymui svarbu tai, kad, atsižvelgdama į letter of serious doubt, OPTA atsisakė kainų kontrolės?
8.
Ar atsižvelgiant į sudarant sutartį buvusias aplinkybes (telekomunikacijų sektoriaus liberalizavimo pradžia) ir vėlesnę telekomunikacijų sektoriaus raidą, įskaitant naujos reguliavimo sistemos įsigaliojimą ir ja grindžiamas rimtas Komisijos abejones dėl kainų kontrolės priemonių taikymo, SESV 101 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pripažinimo niekiniu sankcija leidžia apriboti jos galiojimą laiko atžvilgiu?
Full & Egal Universal Law Academy