17.12.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 370/18
2011 m. spalio 18 d.Administrativen sad Sofia-grad (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Zuheyr Freyeh Halaf prieš Darzhavna agentsia za bezhantsite pri Ministerski savet
(Byla C-528/11)
2011/C 370/30
Proceso kalba: bulgarų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Administrativen sad Sofia-grad
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėjas: Zuheyr Freyeh Halaf
Kita proceso šalis: Darzhavna agentsia za bezhantsite pri Ministerski savet
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 (1), nustatančio valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus, 3 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad valstybė narė gali prisiimti atsakomybę už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, jei prieglobsčio prašymą pateikusio asmens atveju nėra asmeninio pobūdžio aplinkybių, pateisinančių humanitarinės išlygos taikymą pagal šio reglamento 15 straipsnį, ir jei pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalį kompetentingos valstybės narės atveju yra bent viena iš šių aplinkybių:
a)
Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlio reikalų komisaro tarnybos aktuose nurodyti faktai ir padarytos išvados, kad ex lege kompetentinga valstybė narė pažeidžia Europos Sąjungos prieglobsčio teisės nuostatas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūros prieinamumo ar jos kokybės;
b)
ex lege kompetentinga valstybė narė neatsakė į prašymą atsiimti prieglobsčio prašytoją pagal Reglamento Nr. 343/2003 20 straipsnio 1 dalį, o šiame reglamente nėra nuostatų dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 80 straipsnyje įtvirtinto solidarumo principo laikymosi?
2.
Ar siekiant taikyti 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalį, valstybės narės nacionalinis teismas, kuriam pateiktas prašymas taikyti šią nuostatą, grindžiamas tariamu Sąjungos prieglobsčio teisės pažeidimu pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalį kompetentingoje valstybėje narėje, turi teisę ištirti šios teisės pažeidimą ir iš to kylančias teisines pasekmes prieglobsčio prašytojo teisėms, suteikiamoms jam pagal Sąjungos teisę galimo perdavimo kompetentingai valstybei narei atveju, jei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Sąjungos teisėje įtvirtinta tvarka nėra konstatavęs minėtos valstybės narės padaryto atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų pažeidimo?
Jei būtų teigiamai atsakyta į šį klausimą, prašoma atsakyti ir į klausimus dėl Sąjungos teisės pažeidimo kriterijų nustatymo:
Ar reikia atsižvelgti tik į esminius Sąjungos teisės pažeidimus ir kokius kriterijus turi taikyti nacionalinis teismas šiems pažeidimams nustatyti, siekdamas taikyti išaiškintiną Reglamento Nr. 343/2003 nuostatą? Ar esminiu Sąjungos prieglobsčio teisės pažeidimu laikytinas tik toks pažeidimas, kuris lemia kurios nors pagal Sąjungos teisę prieglobsčio prašytojui garantuojamos teisės pažeidimą, ar reikia atsižvelgti tik į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnyje numatytos teisės į prieglobstį pažeidimą? Ar reikia nagrinėti tik prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų pažeidimus ex lege kompetentingoje valstybėje narėje, jeigu pagal bendrus Sąjungos teisės kriterijus ir standartus nėra teisinio pagrindo tenkinti atitinkamo asmens prieglobsčio prašymo?
3.
Koks yra teisės į prieglobstį, įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnyje, skaitomame kartu su jos 53 straipsniu, turinys, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 343/2003 2 straipsnio c punkte pateiktą apibrėžtį ir į jo 12 konstatuojamąją dalį?
4.
Ar Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad valstybės narės nacionaliniam teismui leidžiama daryti prielaidą, kad negrąžinimo ir saugios šalies principo, numatyto šio reglamento 2 konstatuojamojoje dalyje, laikymosi prezumpcija yra nuginčyta, kiek tai susiję su pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalį kompetentinga valstybe nare, nors Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nėra to konstatavęs, ir atsižvelgiant į:
—
Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro tarnybai pripažintas priežiūros funkcijas, išplaukiančias iš SESV 78 straipsnio 1 dalyje numatyto įsipareigojimo laikytis tarptautinės teisės instrumentų prieglobsčio srityje ir aiškiai įtvirtintas 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (2), 21 straipsnyje, ir
—
minėtos tarnybos aktuose nurodytus faktus ir padarytas išvadas, kad pagal Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 1 dalį kompetentinga valstybė narė pažeidžia Europos Sąjungos prieglobsčio teisės nuostatas?
5.
Ar Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į SESV 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą laikytis tarptautinės teisės instrumentų prieglobsčio srityje, reikia aiškinti taip, kad pagal Reglamentą Nr. 343/2003 kompetentingos valstybės narės nustatymo procedūroje valstybės narės privalo prašyti Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro tarnybos nuomonės, jei šios tarnybos aktuose nurodyti faktai ir padarytos išvados, kad pagal Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnio 1 dalį kompetentinga valstybė narė pažeidžia Europos Sąjungos prieglobsčio teisės nuostatas?
Jei būtų teigiamai atsakyta į šį klausimą, prašoma atsakyti ir į tokį klausimą:
Ar minėtos Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro tarnybos nuomonės negavimas laikytinas esminiu pagal Reglamento Nr. 343/2003 3 straipsnį kompetentingos valstybės narės nustatymo procedūros pažeidimu bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 47 straipsniuose įtvirtintų teisės į gerą administravimą ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimu, taip pat atsižvelgiant į Direktyvos 2005/85 21 straipsnį, kuriame numatyta minėtos tarnybos teisė pateikti nuomonę bet kokio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūroje?
(1) OL L 50, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 109.
(2) OL L 326, p. 13.
Full & Egal Universal Law Academy