28.1.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 25/40
2011 m. lapkričio 24 d.Omnicare, Inc. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-289/09 Omnicare, Inc. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Astellas Pharma GmbH
(Byla C-587/11)
2012/C 25/76
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Omnicare, Inc., atstovaujama QC M. Edenborough
Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Astellas Pharma GmbH
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė siekia, kad apeliaciniu skundu apskųstas sprendimas būtų panaikintas. Be to, apeliantė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiuo apeliaciniu skundu ir patirtas per procesą Bendrajame Teisme.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė remiasi vieninteliu pagrindu, kad Bendrasis Teismas neteisingai taikė Tarybos Reglamento Nr. 207/2009 (1) (toliau — Naujasis reglamentas) 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Ši byla susijusi su Astellas Pharma GmbH (buvusi Yamanouchi Pharma GmbH) (toliau — protestą pateikęs asmuo) pateiktu protestu, pagrįstu protestą pateikusio asmens Vokietijos prekių ženklu (registracijos Nr. 394 01 348) ir galimu supainiojimu pagal Tarybos Reglamento Nr. 40/94 (2) (toliau — Senasis reglamentas) (kurio nuostatos yra vienodos Naujojo reglamento taikytinom nuostatom) 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Kadangi ankstesnis ženklas buvo įregistruotas 5 metus prieš pateikiant protestą, protestą pateikęs asmuo turėjo įrodyti, kad jis buvo iš tikrųjų naudojamas tam, jog galėtų juo pagrįsti protestą.
Teigiama, kad Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, jog ankstesnis prekių ženklas, kuriuo rėmėsi protestą pateikęs asmuo, buvo iš tikrųjų teisėtai naudojamas. Neginčijama, kad protestą pateikęs asmuo nagrinėjamą prekių ženklą iš tikrųjų naudojo prekyboje, ar jis buvo naudojamas jam sutikus, kiek tai susiję su paslaugomis, kurioms jis buvo įregistruotas. Tačiau jis buvo naudojamas paslaugoms, už kurias nebuvo imamas atlygis. Taigi tokiu naudojimu negalima remtis siekiant įrodyti, kad ženklas buvo iš tikrųjų naudojamas pagal teisės nuostatas. Šis klausimas buvo nagrinėjamas teismo praktikoje, kaip apeliantė nurodo: a) kurią Bendrasis Teismas neteisingai taikė ir b) bet kokiu atveju joje yra neatitikimų. Taigi Teisingumo Teismas turi nuspręsti kokios teisinės pasekmės turi atsirasti susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms.
(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).
(2) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146).
Full & Egal Universal Law Academy