17.3.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 80/5
2011 m. lapkričio 28 d. Prancūzijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-257/07 Prancūzija prieš Komisiją
(Byla C-601/11)
2012/C 80/07
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama E. Belliard, G. de Bergues, C. Candat, S. Menez ir R. Loosli-Surrans
Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti 2011 m. rugsėjo 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-257/07 Prancūzija prieš Komisiją.
—
Priimti galutinį sprendimą byloje ir panaikinti 2008 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 746/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, VII priedas (1), arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.
—
Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdama apeliacinį skundą, Prancūzijos vyriausybė nurodo keturis pagrindus.
Kaip pirmąjį pagrindą apeliantė nurodo, kad Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti, nes teisiškai neatsakė, pirma, į apeliantės prieštaravimus, susijusius su tuo, kad Komisija neatsižvelgė į turimus mokslinius duomenis, kadangi Bendrasis teismas klaidingai nusprendė, kad šiais prieštaravimais Komisija kaltinama nežinojusi apie šiuos duomenis, ir, antra, į Prancūzijos vyriausybės prieštaravimus dėl Reglamento nr. 999/2001 24a straipsnio pažeidimo, nes bendrasis teismas nusprendė, kad šiais prieštaravimais siekta patikrinti, ar ginčijamos priemonės yra tinkamos užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.
Kaip antrąjį pagrindą, kuris skiriamas į tris dalis, Prancūzijos vyriausybė nurodo, kad Bendrasis Teismas iškraipė jam pateiktus faktus. Visų pirma apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė 2007 m. kovo 8 d. ir 2008 m. sausio 24 d. Europos maisto saugos tarnybos (EMST) nuomones, nes nusprendė, kad Komisija, nepadarydama akivaizdžios vertinimo klaidos, iš šių nuomonių galėjo nustatyti, jog pavojus žmonėms užsikrėsti USE, išskyrus GSE, yra labai menkas (pirma dalis). Antrojoje dalyje apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė 2005 m. gegužės 17 d. ir rugsėjo 26 d. Europos maisto saugos tarnybos (EMST) nuomones, nes nusprendė, kad Komisija, nepadarydama akivaizdžios vertinimo klaidos, galėjo nustatyti, jog šiose nuomonėse pateiktas greitųjų testų patikimumo vertinimas tinka naudojant šiuos testus, kai atliekama kontrolė, kaip žmonės vartoja avių ar ožkų mėsą. Trečiojoje dalyje Prancūzijos vyriausybė galiausiai tvirtina, kad Bendrasis teismas iškraipė jam pateiktus faktus, nes nusprendė, kad visa komisijos pateikta mokslinė medžiaga, skirta pagrįsti ginčijamų Reglamento Nr. 746/2008 priemonių priėmimą, yra nauja medžiaga, palyginti su ankstesnėmis prevencinėmis priemonėmis.
Kaip trečiąjį pagrindą Prancūzijos vyriausybė nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą teisiškai kvalifikuodamas faktines aplinkybes, nes Komisijos pateiktą mokslinę medžiagą kvalifikavo kaip naują medžiagą, galinčią pakeisti rizikos vertinimą arba atskleidžiančią, kad rizikos galima išvengti mažiau ribojančiomis priemonėmis negu jau egzistuojančios priemonės.
Kaip ketvirtąjį pagrindą, kuris sudarytas iš trijų dalių, apeliantė nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą taikydamas atsargumo principą. Šiomis aplinkybėmis apeliantė pirmiausia tvirtina, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nusprendė, kad Komisija nepažeidė Reglamento Nr. 999/2001 24a straipsnio, nes, anot bendrojo Teismo, ji laikėsi EB 152 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį. Antrojoje šio pagrindo dalyje Prancūzijos vyriausybė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes preziumavo, kad Komisijos pateikta mokslinė medžiaga, skirta pagrįsti Reglamento Nr. 746/2008 priėmimą, būtinai turėjo padidinti tinkamą rizikos lygį. Papildomai Prancūzijos vyriausybė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nepatikrino, ar nustatydama tinkamą rizikos lygį Komisija atsižvelgė į USE poveikio žmonių sveikatai rimtumą ir negrįžtamumą. Trečiojoje dalyje Prancūzijos vyriausybė galiausiai nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neatsižvelgė į aplinkybę, kad Reglamentu Nr. 746/2008 ne pakeičiamos anksčiau priimtos prevencinės priemonės, o papildomos lankstesnėmis alternatyviomis priemonėmis.
(1) OL L 202, p. 11.
Full & Egal Universal Law Academy