17.3.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 80/6
2011 m. lapkričio 29 d.Centrotherm Systemtechnik GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-427/09, centrotherm Clean Solutions GmbH & Co. KG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
(Byla C-609/11 P)
2012/C 80/08
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Centrotherm Systemtechnik GmbH, atstovaujama advokatų A. Schulz ir C. Onken
Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), centrotherm Clean Solutions GmbH & Co. KG
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
—
panaikinti 2011 m. rugsėjo 15 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-427/09,
—
atmesti centrotherm Clean Solutions GmbH & Co. KG ieškinį, pareikštą dėl 2009 m. rugpjūčio 25 d. Vidus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo byloje R 6/2008-4,
—
priteisti iš centrotherm Clean Solutions GmbH & Co. KG bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šis apeliacinis skundas pateiktas dėl Bendrojo Teismo sprendimo, kuriuo atmetami įstojusios į bylą šalies reikalavimai, pateikti dėl 2009 m. rugpjūčio 25 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo, priimto vykstant teisių panaikinimo procedūrai tarp centrotherm Clean Solutions GmbH & Co. KG ir Centrotherm Systemtechnik GmbH.
Grįsdama savo apeliacinį skundą apeliantė nurodo šiuos pagrindus:
1.
Skundžiamame sprendime pažeistas Reglamento Nr. 207/2009 (1) 65 straipsnis ir Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal šias nuostatas Bendrasis Teismas privalo atsižvelgti į visus šalies nurodytus ieškinio ir nepriimtinumo pagrindus.
2.
Be to, skundžiamas sprendimas pažeidžia Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą ir 76 straipsnį. Jame daroma klaidinga prielaida, kad įstojusi į bylą šalis turi pateikti įrodymus dėl naudojimo, kuriuo išsaugomos su ginčijamu prekių ženklu susijusios teisės. Iš tiesų, viena vertus, vykstant Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytai teisių panaikinimo procedūrai pirmenybė teikiama principui, kad Tarnyba ex officio nagrinėja faktus. Kita vertus, iš Reglamento Nr. 207/2009 nuostatų ir loginės struktūros, o ypač iš nuostatų dėl teisių panaikinimo ir nuostatų dėl protesto bei registracijos pripažinimo negaliojančia remiantis santykiniais atmetimo pagrindais palyginimo matyti, kad vykstant procedūrai dėl teisių panaikinimo paprastai įrodymus dėl naudojimo turi patekti ne ginčijamo prekių ženklo savininkas.
Iš to taip pat matyti, kad Tarnybos atsisakymas atsižvelgti į įrodymus remiantis tuo, kad jie tariamai nepateikti laiku, nepagrįstas.
3.
Nesivadovavęs Teisingumo Teismo praktika ir klaidingai nusprendęs, kad naudojimo iš tikrųjų sąvoka prieštarauja net minimalaus naudojimo sąvokai, Bendrasis Teismas klaidingai aiškino Reglamento Nr. 207/2009 51 straipsnio 1 dalies a punktą.
4.
Galiausiai Bendrojo Teismo neatmestas Tarnybos teiginys, kad sąžiningumo deklaracija, kurią parengė įstojusios į bylą šalies vadovas, nėra įrodymas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 78 straipsnio 1 dalies f punktą, neteisingas ir prieštarauja paties Bendrojo Teismo praktikai.
(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).
Full & Egal Universal Law Academy