21.4.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 118/10
2011 m. gruodžio 8 d.Grand Hotel Abi d’Oru SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. rugsėjo 20 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-394/08, T-404/08, T-453/08 ir T-454/08 Regione autonoma della Sardegna ir kt. prieš Komisiją
(Byla C-633/11 P)
2012/C 118/15
Proceso kalba: italų
Šalys
Apeliantė: Grand Hotel Abi d’Oru SpA, atstovaujama advokatų D. Dodaro ir R. F. Masuri
Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Regione autonoma della Sardegna, Selene di Alessandra Cannas Sas ir kt.
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti 2011 m. rugsėjo 20 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą sujungtose bylose T-394/08, T-408/08, T-453/08 ir T-454/08 tiek, kiek juo:
a)
atmetamas apeliantės pareikštas ieškinio pagrindas dėl EB 254 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 659/99 (1) 20 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pranešti apie sprendimą dėl klaidų ištaisymo pažeidimo (sprendimo 103–112 punktai);
b)
atmetamas apeliantės pateiktas ieškinio pagrindas dėl motyvacijos stokos vertinant ginčijamos pagalbos skatinamąjį poveikį (sprendimo 136–145 ir 218–228 punktai), ir
dėl ieškinio pagrindų iškraipymo, teisės klaidos, nelogiškos ir prieštaringos motyvacijos.
—
Panaikinti 2008 m. liepos 2 d. Europos Komisijos sprendimą 2008/854/EB dėl pagalbos schemos „1998 m. regiono įstatymas Nr. 9 — neteisėtas [netinkamas] pagalbos N 272/98 taikymas“ C 1/04 (ex NN 158/03 ir CP 15/2003) (OL L 302, p. 9).
—
Priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi pirmojoje ir šioje instancijose patirtas išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Skundžiamame sprendime netiksliai taikomi EB 254 straipsnis ir Reglamentas (EB) Nr. 659/99, motyvacija yra nelogiška ir prieštaringa tiek, kiek jame tvirtinama, kad „sprendimas dėl klaidų ištaisymo buvo skirtas tik Italijos Respublikai, o ne pagalbos pagal ginčijamą schemą gavėjams. Taigi EB 254 straipsnio 3 dalis neįpareigojo Komisijos išsiųsti [pranešti] Grand Hotel Abi d’Oru sprendimo [apie sprendimą] dėl klaidų ištaisymo“ (sprendimo 107 punktas). Apeliantės nuomone, ši motyvacija prieštarauja to paties sprendimo 71 ir 72 punktams.
Sprendime negalima rasti funkcinio skirtumo tarp sprendimo pradėti formalią tyrimo procedūrą ir sprendimo dėl klaidų ištaisymo, kurio ryšys su jau pasibaigusia procedūra, apeliantės nuomone, suponuoja pareigą atkreipti šalių, kurios praktiškai jau dalyvavo pačioje procedūroje, dėmesį. Dėl Bendrojo Teismo padarytos klaidos sprendimą dėl klaidų ištaisymo laikant panašiu į sprendimą pradėti formalią tyrimo procedūrą netiksliai įvertinta Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 1 dalies taikymo sritis.
Skundžiamame sprendime iškraipyti ieškinio pagrindai, padaryta teisės klaida, motyvacija yra nelogiška ir prieštaringa, nes Bendrasis Teismas nemotyvavo, net implicitiškai, kodėl atmeta kaltinimą Komisijai dėl akivaizdžios klaidos vertinant pagalbos skatinamąjį poveikį.
Galiausiai kaip Komisija ginčijamame sprendime, o Bendrasis Teismas — skundžiamame sprendime iškraipė apeliantės ketinimus, priskyrę jai tikslą pagal individualų planą pakeisti sprendimą, kuriame nurodyta bendroji tvarka, ir dėl šios dviprasmybės neteisingai atsisakė atsižvelgti į įtaką, kurią apeliantės jiems pateikti duomenys galėjo apskritai turėti vertinant pagalbos schemos apimtį.
(1) OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339.
Full & Egal Universal Law Academy