28.5.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 160/24
2011 m. balandžio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Si.mobil prieš Komisiją
(Byla T-201/11)
2011/C 160/39
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Si.mobil telekomunikacijske storitve d.d. (Liubliana, Slovėnijos Respublika), atstovaujama solisitorių P. Alexiadis ir E. Sependa
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
—
Panaikinti 2011 m. sausio 24 d. Europos Komisijos sprendimą C(2011) 355 galutinis byloje Nr. COMP/39.707 Si.mobil prieš Mobitel ir
—
priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Savo ieškiniu ieškovė prašo remiantis SESV 263 straipsniu panaikinti 2011 m. sausio 24 d. Europos Komisijos sprendimą C(2011) 355 galutinis byloje Nr. COMP/39.707 Si.mobil prieš Mobitel, kuriuo atmestas pagal SESV 102 straipsnį pateiktas jos skundas dėl tariamo Mobitel piktnaudžiavimo mažmeniniame ir didmeniniame konkurencijos lygmenyse kai kuriose judriojo ryšio rinkose.
Grįsdama ieškinį, atsakovė nurodo du teisinius pagrindus.
1.
Pirma, teigiama, kad Komisija akivaizdžiai klaidingai pritaikė Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2003 (1) ir Komisijos pranešime dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo (OL C 101, 2004, p. 43) išdėstytas jurisdikcijos priskyrimo taisykles, nes:
—
priimdama ginčijamą sprendimą Komisija neužtikrino veiksmingo Europos Sąjungos teisės taikymo, tokiu būdu neatsižvelgdama į privalomus viešosios tvarkos reikalavimus, kurie taikomi Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1/2003, ir taip pat neatsižvelgdama į savo pačios nustatytas taisykles, išdėstytas Komisijos pranešime dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo bei susijusioje bylų nagrinėjimo praktikoje;
—
Komisija nevykdė Pranešime dėl konkurencijos institucijų tinklui priklausančių institucijų bendradarbiavimo nurodytų jos pareigų, nes neįsikišo, kai „nacionalinė konkurencijos institucija nepagrįstai užtęsia procedūras“, kaip atsitiko tuomet, kai Slovėnijos teisėje nustatytas dviejų metų terminas baigėsi nacionalinei konkurencijos institucijai net neišsiuntus galutinio pareiškimo dėl prieštaravimų. Be to, Komisija neatsižvelgė į įrodymus, kurie neginčijamai rodo, kad ji yra institucija, esanti „palankiausioje padėtyje“ nagrinėti aptariamos situacijos priežastis. Tokiomis aplinkybėmis mažai tikėtina, kad Slovėnijos konkurencijos institucija „gali nutraukti pažeidimą“ tinkamai ir laiku. Šiuo atveju yra atvirkščiai: akivaizdu, kad „Bendrijos nuostatas veiksmingiau gali taikyti Komisija“.
2.
Antra, teigiama, kad Komisija akivaizdžiai klaidingai pritaikė Sprendime Automec (2) numatytą pusiausvyros metodą, nes:
—
Ieškovė mano, kad Komisijos diskrecija spręsti, ar prisiimti jurisdikciją remiantis Sprendimu Automec, nėra nevaržoma. Šiuo atžvilgiu ieškovė pateikė daug įrodymų, rodančių „Bendrijos suinteresuotumą“, kad Komisija įgyvendintų jurisdikciją Si.mobil reikalavimų atžvilgiu, į kurį Komisija nepagrįstai neatsižvelgė. Be to, Komisija neatsižvelgė į savo pačios Įgyvendinimo prioritetų taikant EB sutarties 82 straipsnį dominuojančių įmonių piktnaudžiaujamam antikonkurenciniam elgesiui gaires (OL C 45, 2009, p. 7), nes abiejų rūšių Bendrijos teisės pažeidimai (kainų skirtumų mažinimas ir nepagrįstai mažų kainų nustatymas), kuriuos galėjo padaryti ieškovė, minėtame dokumente pripažįstami Komisijos įgyvendinimo prioritetu, be to, yra padidėjęs suinteresuotumas išsiaiškinti, kaip Komisija taiko šias doktrinas, ypač judriojo ryšio sektoriuje, kuriame tokie precedentai dar tik turi būti sukurti.
(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).
(2) 1992 m. rugsėjo 18 d. Sprendimas Automec prieš Komisiją (T-24/90, Rink. p. II-2223).
Full & Egal Universal Law Academy