22.2.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 52/7
2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Verwaltungsgericht Berlin (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką
(Byla C-84/12) (1)
(Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė - Reglamentas (EB) Nr. 810/2009 - 21 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis - Vienodų vizų išdavimo procedūros ir sąlygos - Pareiga išduoti vizą - Nelegalios imigracijos rizikos įvertinimas - Prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos - Pagrįsta abejonė - Kompetentingų institucijų diskrecija)
2014/C 52/11
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Verwaltungsgericht Berlin
Šalys pagrindinėje byloje
Pareiškėjas: Rahmanian Koushkaki
Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Verwaltungsgericht Berlin — 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (OL L 243, p. 1), 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies išaiškinimas — Vizų išdavimo procedūra ir sąlygos — Vizos prašančio asmens, tenkinančio atvykimo sąlygas, teisė gauti vizą — Nelegalios imigracijos rizikos vertinimas — Atitinkamų valstybių narių diskrecija
Rezoliucinė dalis
1.
2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), 23 straipsnio 4 dalį ir 32 straipsnio 1 dalį ir 35 straipsnio 6 dalį reikia aiškinti taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą. Nagrinėdamos tokį prašymą šios institucijos turi didelę diskreciją, kiek tai susiję su šių nuostatų taikymu ir reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar yra vienas iš šių pagrindų atsisakyti išduoti vizą prašymą ją išduoti pateikusiam asmeniui.
2.
Reglamento Nr. 810/2009 32 straipsnio 1 dalį, siejamą su jo 21 straipsnio 1 dalimi, reikia aiškinti taip, kad valstybių narių kompetentingų institucijų pareiga išduoti vienodą vizą siejama su sąlyga, kad, atsižvelgiant į bendrą situaciją prašymą išduoti vizą pateikusio asmens gyvenamosios vietos šalyje ir į su juo asmeniškai susijusias aplinkybes, nustatytas remiantis jo pateikta informacija, nekyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
3.
Reglamentą Nr. 810/2009 reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiama valstybės narės teisės akto nuostata, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje numatyta, kad tuo atveju, kai įvykdytos šiame kodekse numatytos vizų išdavimo sąlygos, kompetentingos institucijos turi įgaliojimą išduoti vienodą vizą prašymą ją išduoti pateikusiam asmeniui, tačiau nepatikslinta, kad jos privalo išduoti tokią vizą, jeigu šią nuostatą galima aiškinti šio reglamento 23 straipsnio 4 dalį, 32 straipsnio 1 dalį ir 35 straipsnio 6 dalį atitinkančiu būdu.
(1) OL C 133, 2012 5 5.
Full & Egal Universal Law Academy