23.11.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 344/23
2013 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Supreme Court (Airija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Donal Brady prieš Environmental Protection Agency
(Byla C-113/12) (1)
(Aplinka - Direktyva 75/442/EEB - Srutos, susidariusios ir saugomos kiaulių auginimo ūkyje, kol bus perduotos ūkininkams, kurie jas naudoja kaip savo žemės trąšą - Kvalifikavimas kaip „atliekos“ arba kaip „šalutinis produktas“ - Sąlygos - Įrodinėjimo pareiga - Direktyva 91/676/EEB - Neperkėlimas - Asmeninė gamintojo atsakomybė už tai, kaip šie ūkininkai laikosi Sąjungos teisės aktų, susijusių su atliekų ir trąšų tvarkymu)
2013/C 344/38
Proceso kalba: anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Supreme Court
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Donal Brady
Atsakovė: Environmental Protection Agency
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Supreme Court — 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (OL L 194, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 23), iš dalies pakeistos 1991 m. kovo 18 d. Tarybos direktyva 91/156/EEB (OL L 78, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 3), 2 straipsnio 1 dalies b punkto aiškinimas — Atliekų sąvoka — Kiaulių srutos, kurias kiaulių augintojas tiekia ūkininkams kaip trąšas — Valstybės narės teisė nustatyti asmeninę augintojo atsakomybę, jei ūkininkai, naudojantys jo kiaulių srutas kaip trąšas jų žemėje, nesilaiko Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių atliekų kontrolę.
Rezoliucinė dalis
1)
1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų, iš dalies pakeistos 1996 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimu 96/350/EB, 1 straipsnio a punkto pirma pastraipa turi būti aiškinama taip, kad intensyvaus kiaulių auginimo ūkyje susidariusios srutos, kurios saugomos, kol bus perduotos ūkininkams tam, kad šie panaudotų jas kaip trąšas savo žemėje, yra ne „atliekos“, kaip jos suprantamos pagal minėtą nuostatą, bet šalutinis produktas, jei minėtas gamintojas vėlesniu etapu ketina parduoti šias srutas ekonominiu požiūriu jam naudingomis sąlygomis, su sąlyga, kad toks tolesnis panaudojimas yra ne vien galimas, bet bus tikrai įvykdytas, nereikalauja išankstinio perdirbimo ir yra gamybos proceso dalis. Nacionaliniai teismai, atsižvelgdami į visas jų nagrinėjamų atvejų aplinkybes, turi patikrinti, ar tenkinami šie įvairūs kriterijai.
2)
Pagal Sąjungos teisę nedraudžiama tai, kad pareiga įrodyti, jog tenkinami kriterijai, leidžiantys pripažinti, jog medžiaga, kaip antai srutos, susidarančios, saugomos ir parduodamos tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, yra šalutinis produktas, tenka šių srutų gamintojui, jei dėl to nepakenkiama šios teisės, o būtent Direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Sprendimu 96/350, veiksmingumui ir užtikrinama, kad laikomasi iš šios direktyvos kylančių pareigų, o konkrečiai pareigos šios direktyvos nuostatų netaikyti medžiagoms, kurias pagal šiuos kriterijus, kaip numatyta Teisingumo Teismo praktikoje, reikia pripažinti šalutiniais produktais, kuriems netaikoma minėta direktyva.
3)
Direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Sprendimu 96/350, 2 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktis turi būti aiškinamas taip, kad į valstybės narės teisę neperkėlus 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, negalima daryti išvados, jog gyvulių mėšlą, susidariusį minėtoje valstybėje narėje esančiame kiaulių ūkyje, dėl pastarosios direktyvos egzistavimo „reguliuoja kiti teisės aktai“, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą.
4)
Darant prielaidą, jog kiaulių auginimo ūkyje susidariusios ir laikomos srutos turi būti kvalifikuojamos kaip „atliekos“, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 75/442, iš dalies pakeistos Sprendimu 96/350, 1 straipsnio a punkto pirmą pastraipą:
—
šios direktyvos 8 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama minėtų atliekų turėtojui išduoti leidimą, neatsižvelgiant į jo išdavimo sąlygas, šias atliekas šalinti parduodant ūkininkui, kuris jas naudoja kaip savo žemės trąšą, jei šis ūkininkas neturi minėtos direktyvos 10 straipsnyje nurodyto leidimo ar nėra atleistas nuo pareigos gauti tokį leidimą ir yra užsiregistravęs pagal šios direktyvos 11 straipsnio nuostatas; ir
—
tarpusavyje siejami minėtos direktyvos 8, 10 ir 11 straipsniai turi būti aiškinami taip: pagal juos draudžiama tai, kad minėtam turėtojui parduodant šias atliekas ūkininkui, kuris jas naudoja kaip savo žemės trąšą ir turi minėtame 10 straipsnyje nurodytą leidimą arba yra atleistas nuo pareigos gauti tokį leidimą ir yra užsiregistravęs pagal minėtą 11 straipsnį, būtų taikoma sąlyga, kad šis turėtojas yra atsakingas už tai, kaip šis kitas ūkininkas laikosi taisyklių, kurios turi būti taikomos utilizavimo operacijoms, šio ūkininko vykdomoms pagal Sąjungos teisės aktus, susijusius su atliekų ir trąšų tvarkymu.
(1) OL C 151, 2012 5 26.
Full & Egal Universal Law Academy