14.12.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 367/12
2013 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Hof van Cassatie van België (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) United Antwerp Maritime Agencies (UNAMAR) NV prieš Navigation Maritime Bulgare
(Byla C-184/12) (1)
(Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės - 3 straipsnis ir 7 straipsnio 2 dalis - Šalių pasirinkimo laisvė - Ribos - Imperatyvios tiesioginio taikymo normos - Direktyva 86/653/EEB - Savarankiškai dirbantys prekybos atstovai - Prekių pardavimo ar pirkimo sutartys - Atstovaujamojo nutraukta agentavimo sutartis - Nacionalinis reglamentavimas, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliamos nuostatos, numatančios didesnę nei direktyvoje reikalaujama minimali apsaugą bei komercinių atstovų paslaugų teikimo sutartims sudaryti apsaugą)
2013/C 367/19
Proceso kalba: olandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Hof van Cassatie van België
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: United Antwerp Maritime Agencies (UNAMAR) NV
Atsakovė: Navigation Maritime Bulgare
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Hof van Cassatie van België — Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje (OL L 266, 1980, p. 1, lietuvių k.: OL C 169, 2005, p. 10), 3 straipsnio ir 7 straipsnio 2 dalies bei 1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo (OL L 382, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 177) išaiškinimas — Šalių pasirinkimo laisvė — Ribos — Komercinio atstovavimo sutartis — Išlyga, nurodanti atstovaujamojo valstybės teisę kaip taikytiną teisę — Kreipimasis į teismą, esantį prekybos agento buveinės vietoje.
Rezoliucinė dalis
Konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, pateiktos pasirašyti 1980 m. birželio 19 d. Romoje, 3 straipsnį ir 7 straipsnio 2 dalį reikia aiškinti taip, kad vienos valstybės narės teismas, į kurį kreiptasi, gali atsisakyti taikyti komercinio atstovavimo sutarties šalių pasirinktą kitos valstybės narės įstatymą, kuris atitinka Tarybos direktyva 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo reikalaujamą minimalios apsaugos sąlygą, ir taikyti lex fori remdamasis tuo, kad nepriklausomų komercinių atstovų situacija pirmojoje valstybėje narėje reglamentuojama imperatyvaus pobūdžio normomis, tik jei atsižvelgdamas į tokių imperatyvių nuostatų tikslą teismas, į kurį kreiptasi, išsamiai išnagrinėjęs situaciją konstatavo, kad perkeldamas šią direktyvą jo valstybės teisės aktų leidėjas didesnės apsaugos nei numatyta šioje direktyvoje suteikimą komerciniam atstovui atitinkamoje teisės sistemoje pripažino kritiškai svarbiu.
(1) OL C 200, 2012 7 7.
Full & Egal Universal Law Academy