7.9.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 260/16
2013 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas byloje (Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sky Italia Srl prieš Autorità per le Garanzie nelle Comunicazioni
(Byla C-234/12) (1)
(Televizijos programų transliavimas - Direktyva 2010/13/ES - 4 straipsnio 1 dalis ir 23 straipsnio 1 dalis - Reklamos intarpai - Nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis mokamos televizijos transliuotojams nustatytas mažesnis maksimalaus reklamai skirto laiko procentinis dydis, nei numatyta laisvai prieinamos televizijos transliuotojams - Vienodas požiūris - Laisvė teikti paslaugas)
2013/C 260/26
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio
Pagrindinės bylos šalys
Ieškovė: Sky Italia Srl
Atsakovė: Autorità per le Garanzie nelle Comunicazioni
dalyvaujant: Reti Televisive Italiane (RTI) SpA, Maria Iaccarino
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio — 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (OL L 95, p. 1) 4 straipsnio aiškinimas — SESV 49, 56 bei 63 straipsnių aiškinimas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio aiškinimas atsižvelgiant į EŽTK 10 straipsnį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką — Maksimalus reklamai skirto laiko procentinis dydis — Nacionalinės teisės nuostatos, kuriomis mokamos televizijos kanalams nustatytas mažesnis maksimalaus laiko procentinis dydis, nei nustatyta kitiems televizijos kanalams.
Rezoliucinė dalis
2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) 4 straipsnio 1 dalis, vienodo požiūrio principas ir SESV 56 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad jais iš esmės nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjamosios pagrindinėje byloje, kuriomis mokamos televizijos transliuotojams nustatyti didesni televizijos reklamos laiko apribojimai per valandą nei laisvai prieinamos televizijos transliuotojams, jeigu paisoma proporcingumo principo, o tai turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
(1) OL C 217, 2012 7 21.
Full & Egal Universal Law Academy