21.12.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 377/2
2013 m. spalio 17 d. Teisingumo Teismo (aštuntoji kolegija) nutartis byloje (Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sky Italia Srl prieš Autorità per le Garanzie nelle Comunicazioni, Commissione di Garanzia dell’Attuazione della Legge sullo Sciopero nei Servizi Pubblici Essenziali
(Byla C-376/12) (1)
(Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos - Direktyva 2002/20/EB - 12 straipsnis - Administraciniai mokesčiai, nustatyti tam tikro sektoriaus įmonėms - Nacionalinės teisės aktai, kuriais elektroninių ryšių operatoriai įpareigojami mokėti mokestį, skirtą padengti nacionalinių reguliavimo institucijų veikimo sąnaudas)
2013/C 377/03
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio
Šalys
Ieškovė: Sky Italia Srl
Atsakovė: Autorità per le Garanzie nelle Comunicazioni, Commissione di Garanzia dell’Attuazione della Legge sullo Sciopero nei Servizi Pubblici Essenziali
Dalyvaujant: Television Broadcasting System SpA, Wind Telecomunicazioni SpA
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Tribunale Amministrativo Regionale per il Lazio — 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų Direktyva) (OL L 108, p. 21; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 337) 12 straipsnio aiškinimas — Įmonėms taikomi administraciniai mokesčiai — Teisės aktai, kuriuose numatoma, kad visos įstatymais sukurtų nacionalinės valdžios institucijų išlaidos, kurių nefinansuoja valstybė, išdalijamos atitinkamo sektoriaus įmonėms, atsižvelgiant į jų pajamas iš atitinkamų prekių ar paslaugų pardavimo.
Rezoliucinė dalis
2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) 12 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo valstybei narei nedraudžiama priimti teisės aktus, kaip antai nagrinėjamus pagrindinėje byloje, pagal kuriuos įmonės, teikiančios elektroninių ryšių paslaugas ar tinklą, privalo mokėti mokestį, skirtą padengti visas nacionalinės reguliavimo institucijos patirtas valstybės nefinansuojamas sąnaudas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į šių įmonių gaunamas pajamas, su sąlyga, kad šis mokestis išimtinai skirtas padengti sąnaudas, susijusias su šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta veikla, kad visos pajamos iš minėto mokesčio neviršija visų šios veiklos sąnaudų ir kad šis mokestis paskirstomas įmonėms objektyviai, skaidriai ir proporcingai, o tai patikrinti privalo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
(1) OL C 311, 2012 10 13.
Full & Egal Universal Law Academy