GENERALINĖS ADVOKATĖS
ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,
pateikta 2014 m. lapkričio 13 d. ( 1 )
Byla C‑546/12 P
Ralf Schräder
Kitos bylos šalys:
Bendrijos augalų veislių tarnyba (BAVT)
ir
Jørn Hansson
„Apeliacinis skundas — Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje — Apeliacinės tarybos sprendimas per panaikinimo procedūrą — Faktų tyrimas savo iniciatyva — Reglamento (EB) Nr. 2100/94 76 straipsnis“
1.
Šiuo apeliaciniu skundu dėl Bendrojo Teismo sprendimo byloje T‑242/09 ( 2 ) R. Schräder ginčija sprendimą atmesti jo ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti 2009 m. sausio 23 d. Bendrijos augalų veislių tarnybos (toliau – BAVT arba tarnyba) Apeliacinės tarybos (toliau – taryba) sprendimą dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje, suteiktos veislei Osteospermum ecklonis LEMON SYMPHONY ( 3 ).
2.
Bylos aplinkybes galima glaustai apibūdinti taip. 1996 m. rugsėjo 5 d. J. Hansson (asmuo, įstojęs į procedūrą BAVT) pateikė BAVT paraišką suteikti veislei LEMON SYMPHONY teisinę apsaugą Bendrijoje. BAVT paprašė Bundessortenamt (Vokietijos federalinės augalų veislių apsaugos tarnybos) atlikti reikalaujamą techninę ekspertizę. Norėdama atlikti šią ekspertizę, Bundessortenamt paprašė pateikti „20 jaunų augalų, tinkančių parduoti, neapgenėtų ir neapdorotų augimo reguliatoriais“. J. Hansson prašomą augalų medžiagą atsiuntė 1997 m. sausio 10 d. Ekspertas, atsakingas už techninės ekspertizės atlikimą, BAVT parašė: „Remdamiesi BAVT techninio protokolo dėl skiriamųjų požymių, vienodumo ir stabilumo vertinimo II punkto antra pastraipa informuojame Jus, kad aptariamą ir mums atsiųstą veislės dauginamąją medžiagą sudaro parduoti skirti augalai su žiedpumpuriais, apdoroti augimo reguliatoriais ir apgenėti. Todėl kyla grėsmė, kad techninė ekspertizė bus atlikta netinkamai“. Vis dėlto vėliau techninė ekspertizė buvo atlikta (toliau – 1997 m. techninė ekspertizė), tačiau Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad Bundessortenamt negalėjo pasakyti, ar buvo tiriama būtent J. Hansson atsiųsta augalų medžiaga, ar nuo šios medžiagos atskirtos gyvašakės. Vėliau Bundessortenamt parengė ekspertizės ataskaitą, prie kurios pridėtas oficialus veislės LEMON SYMPHONY aprašas; iš jo matyti, kad požymis „stiebo forma“ apibūdintas kaip „status“ ( 4 ).
3.
Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje veislei LEMON SYMPHONY buvo suteikta 1999 m. balandžio 6 d.
4.
2001 m. lapkričio 26 d. R. Schräder pateikė paraišką suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje Osteospermum ecklonis veislei SUMOST 01 ( 5 ). Techninė ekspertizė parodė, kad veislė SUMOST 01 nesiskyrė nuo veislės LEMON SYMPHONY. Todėl R. Schräder paraiška atmesta. Toliau reikalaudamas suteikti apsaugą veislei SUMOST 01, R. Schräder pateikė dar kelis prašymus, siekdamas, kad sprendimas suteikti teisinę apsaugą Bendrijoje veislei LEMON SYMPHONY būtų panaikintas. Per administracinę procedūrą ir Bendrajame Teisme R. Schräder reikalavo tą augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje pripažinti niekine ir negaliojančia. Jis iš esmės tvirtina, kad 1997 m. techninė ekspertizė negalioja, nes jai atlikti buvo naudojama netinkama medžiaga. Jo teigimu, veislė LEMON SYMPHONY niekada neegzistavo tokia forma, kokia buvo oficialiai aprašyta 1997 m. Bendrijos augalų veislių nuosavybės teisių registre.
5.
R. Schräder tvirtina, kad 1997 m. techninė ekspertizė buvo netinkama dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, nuo Bundessortenamt atsiųstų augalų buvo atskirtos gyvašakės ir būtent jos panaudotos tyrimams vietoj J. Hansson (veislei LEMON SYMPHONY suteiktos augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje savininko) atsiųstos medžiagos. Antra, tiriamąją medžiagą sudarė augalai su žiedpumpuriais, apdoroti augimą reguliuojančiomis priemonėmis. Trečia, Japonijoje parengtas veislės LEMON SYMPHONY aprašas buvo kitoks. Ketvirta, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2100/94 ( 6 ) veislė nėra išskirtinė, nebent dėl tam tikro genotipo ar genotipų derinio aiškiai skiriasi jos požymiai; išskirtinumo negalima konstatuoti, jeigu nustatyti požymiai pasireiškia dėl mechaninio apdorojimo ir augimo reguliavimo priemonių poveikio.
6.
R. Schräder dabar pateikia šešis apeliacinio skundo pagrindus.
7.
Mano nuomone, tik pirmasis pagrindas, t. y. kad Bendrasis Teismas, nusprendęs, kad taryba neprivalėjo tirti faktų savo iniciatyva, padarė teisės klaidą ir taip pažeidė pagrindines R. Schräder teises, atskleidžia tikrąjį teisės aspektą; šis pagrindas dėl toliau nurodytų priežasčių yra nepagrįstas.
Europos Sąjungos teisė
Pagrindinės teisės
8.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) ( 7 ) 41 straipsnyje užtikrinama asmens teisė į tai, kad ES institucijos jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką.
9.
Chartijos 47 straipsnyje numatyta teisė į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.
Reglamentas (EB) Nr. 2100/94
10.
Pagrindiniame reglamente nustatyta visoje Europos Sąjungoje galiojančių pramoninės nuosavybės teisių į augalų veisles suteikimo sistema (veikianti greta nacionalinių sistemų) ( 8 ). Reglamentui įgyvendinti buvo įsteigta BAVT ( 9 ). Augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje gali būti suteikiama visoms botaninių genčių ir rūšių augalų veislėms, įskaitant tarpgentinius ar tarprūšinius hibridus ( 10 ). Kad veislė būtų saugoma, ji turi būti išskirtinė, vienoda, stabili ir nauja ( 11 ). Augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje savininkas turi išimtinę teisę atlikti arba įgalioti atlikti 13 straipsnio 2 dalyje išvardytus veiksmus ( 12 ). Augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje galima gauti padavus paraišką; šį procesą reglamentuojančios sąlygos nustatytos reglamento I skyriuje. BAVT yra atsakinga už formalią, pagrindinę ir techninę paraiškos ekspertizę ( 13 ).
11.
7 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Veislė yra laikoma išskirtine, jei ji tam tikru genotipu ar genotipų kombinacija savo požymiais aiškiai skiriasi nuo bet kurios kitos iki paraiškos pateikimo datos, nustatomos pagal 51 straipsnį, visuotinai žinomos veislės“ ( 14 ). Pagal 7 straipsnio 2 dalį kitos veislės buvimas laikomas „visuotinai žinomu“, jeigu: a) ji buvo augalų veislių teisinės apsaugos objektas arba įrašyta į oficialų augalų veislių registrą Bendrijoje ar bet kurioje valstybėje arba bet kurioje atitinkamus įgaliojimus turinčioje tarpvyriausybinėje organizacijoje; arba b) buvo paduota paraiška suteikti teisinę apsaugą ar veislę įrašyti į oficialų veislių registrą, jei ta paraiška tuo metu sudarė galimybes minėtai veislei suteikti teisinę apsaugą arba įrašyti į oficialų veislių registrą.
12.
Veislė laikoma „stabilia“, jeigu, be kita ko, veislės požymiai, naudojami veislės išskirtinumo tyrimams, lieka nepakitę po daugkartinio dauginimo ( 15 ).
13.
20 straipsnyje („Augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje pripažinimas negaliojančia“) numatyta:
„1. Tarnyba skelbia augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje negaliojančia, jei nustatoma, kad:
a)
augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo metu nebuvo laikomasi 7 ar 10 straipsniuose keliamų reikalavimų;
2. Paskelbus augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje negaliojančia, ji laikoma neturėjusia šiame reglamente nustatyto poveikio nuo pat jos suteikimo momento.“
14.
21 straipsnyje įtvirtintos augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje panaikinimo sąlygos.
15.
Sprendimai dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje turi būti motyvuoti ir grindžiami tik tais motyvais ar įrodymais, dėl kurių proceso šalys turėjo galimybę žodžiu ar raštu pareikšti savo nuomonę ( 16 ).
16.
Reglamente nesant procedūrinių nuostatų, BAVT turi taikyti valstybėse narėse bendrai pripažįstamus proceso teisės principus ( 17 ).
17.
BAVT sprendimai, priimti, be kita ko, pagal 20 ir 21 straipsnius, gali būti skundžiami Apeliacinei tarybai ( 18 ).
18.
76 straipsnyje nurodyta: „Atlikdama jai pavestus procesinius veiksmus, Tarnyba tiria tik tuos faktus, kurie jai pačiai pateikiami ekspertizei pagal 54 ir 55 straipsnius. Ji nepaiso faktų ar įrodymų, kurie nebuvo Tarnybai pateikti per [jos] nustatytą laiką.“
19.
BAVT gali savo iniciatyva, pasitarusi su savininku, pakeisti oficialų veislės aprašą, atsižvelgdama į savybių skaičių ir tipą arba tų savybių apibūdinimą ( 19 ).
20.
Vykdydama savo funkcijas, Apeliacinė taryba gali įgyvendinti visus BAVT kompetencijai priklausančius įgaliojimus ( 20 ).
21.
73 straipsnio 1 dalyje suteikiama teisė tarybos sprendimus apskųsti Teisingumo Teismui. Šie ieškiniai gali būti pareikšti remiantis ribotais 73 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais ( 21 ).
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1239/95
22.
Reglamente Nr. 1239/95 ( 22 ) įtvirtintos išsamios Pagrindinio reglamento taikymo taisyklės. 51 straipsnyje nurodyta, kad, jei nenumatyta kitaip, su Tarnybos atliekamomis procedūromis susijusios nuostatos mutatis mutandis taikomos apeliaciniam nagrinėjimui.
Administracinė procedūra
23.
Administracinė procedūra atitinkamame BAVT komitete ir Apeliacinėje taryboje išsamiai aprašyta skundžiamo sprendimo 5–78 punktuose. Trumpai tariant, padėtis yra tokia.
24.
2003 m. spalio 27 d. J. Hansson (kaip veislės LEMON SYMPHONY teisių savininkas) raštu pareiškė protestą dėl R. Schräder (2001 m. lapkričio 26 d.) paraiškos suteikti veislei SUMOST 01 teisinę apsaugą Bendrijoje ( 23 ). 2007 m. vasario 19 d. sprendimu (toliau – sprendimas atsisakyti suteikti apsaugą) tarnyba pripažino J. Hansson protestus pagrįstais ir atmetė R. Schräder paraišką, iš esmės remdamasi tuo, kad veislė SUMOST 01 aiškiai nesiskyrė nuo veislės LEMON SYMPHONY ir kad todėl netenkinamos reglamento 7 straipsnyje nustatytos sąlygos.
25.
Tuomet 2004 m. spalio 26 d. R. Schräder padavė paraišką dėl veislei LEMON SYMPHONY anksčiau suteiktos teisinės apsaugos Bendrijoje panaikinimo pagal reglamento 21 straipsnį, remdamasis tuo, kad veislei aprašyti panaudoti požymiai, įskaitant vertintus nagrinėjant išskirtinumą, nėra stabilūs, todėl neatitinka 9 straipsnio reikalavimų. 2007 m. gegužės 10 d. raštu BAVT pranešė R. Schräder, kad kompetentingas komitetas nusprendė, jog pagal 21 straipsnį nėra tenkinamos panaikinimo sąlygos (toliau – sprendimas atsisakyti panaikinti apsaugą).
26.
2004 m. gruodžio 7 d. BAVT nusprendė atlikti techninę patikrą, kad patikrintų, ar veislė LEMON SYMPHONY vis dar tos pačios formos. 2005 m. rugsėjo 14 d.Bundessortenamt parengė ekspertizės ataskaitą, kurioje buvo nuspręsta palikti veislę LEMON SYMPHONY. Prie šios ataskaitos pridėtas tos pačios dienos naujas veislės LEMON SYMPHONY aprašas, iš kurio, be kita ko, matyti, kad požymis „stiebo forma“ buvo apibūdintas kaip „pusiau status iki horizontalaus“. 2006 m. rugpjūčio 25 d. raštu, skirtu J. Hansson, BAVT pasiūlė oficialų veislės LEMON SYMPHONY aprašą, užregistruotą 1997 m., pataisyti pagal naują 2005 m. rugsėjo 14 d. aprašą. BAVT laikėsi nuomonės, kad toks pakeitimas būtinas, pirma, dėl augalų auginimo pažangos, pasiektos nuo 1997 m. techninės ekspertizės, ir, antra, 2001 m. pakeitus ekspertizės gaires, požymio „stiebo forma“ įvertinimo skirtumą buvo galima paaiškinti tuo, kad 1997 m. „požymių lentelėje VI“ nebuvo jokios lyginamosios veislės ir kad tais metais veislė LEMON SYMPHONY buvo stačiausia veislė. Be to, nuo 1997 m. gerokai padaugėjo Osteospermum ecklonis rūšies veislių ir iš dalies pasikeitė ekspertizės gairės, o tai lėmė būtinybę taisyti raiškos laipsnį.
27.
2006 m. rugsėjo 22 d. raštu J. Hansson pritarė šiam siūlymui. 2007 m. balandžio 18 d. BAVT pranešė J. Hansson apie sprendimą savo iniciatyva pataisyti oficialų LEMON SYMPHONY aprašą, kaip numatyta reglamento 87 straipsnio 4 dalyje (toliau – sprendimas pataisyti aprašą). 2007 m. gegužės 21 d. tarnyba pranešė R. Schräder apie sprendimą pataisyti aprašą ir pakeisti 1997 m. į Bendrijos augalų veislių nuosavybės teisių registrą įrašytos veislės LEMON SYMPHONY oficialų aprašą 2005 m. aprašu.
28.
R. Schräder apskundė sprendimą atsisakyti suteikti apsaugą, sprendimą atsisakyti panaikinti apsaugą ir sprendimą pataisyti aprašą Apeliacinei tarybai ( 24 ). Nė vienas jo skundas nebuvo patenkintas.
29.
2007 m. balandžio 11 d. M. Schräder padavė paraišką dėl veislės LEMON SYMPHONY suteiktos teisinės apsaugos Bendrijoje panaikinimo. 2007 m. rugsėjo 26 d. raštu BAVT šią paraišką atmetė. 2007 m. spalio 19 d. paduotas apeliacinis skundas tarybai ( 25 ).
30.
2009 m. sausio 23 d. taryba atmetė apeliacinį skundą kaip nepagrįstą (toliau – sprendimas dėl panaikinimo). Taryba padarė tokias išvadas. Pirma, Bundessortenamt pranešė BAVT apie riziką, kad panaudojus pateiktą medžiagą (augalus su žiedpumpuriais, apdorotus augimo reguliavimo priemonėmis) ekspertizė gali būti nepatikima, tačiau jai rekomenduota tęsti ekspertizę ir atskirti nuo šios medžiagos gyvašakes. Antra, įprasta visas atliekant ekspertizę naudojamas veisles dauginti gyvašakėmis, jas atskiriant vienu metu tam, kad būtų užtikrintas tas pats visos medžiagos fiziologinis amžius. Trečia, klausimas dėl cheminio apdorojimo nebuvo toks paprastas, kaip teigė R. Schräder ( 26 ). Ketvirta, galima daryti pagrįstą išvadą, kad apdorojimas augimo reguliavimo priemonėmis ekspertizei neturėjo įtakos. Paprastai dauginant naudojama augimo reguliavimo priemonės rūšis neturi ilgalaikio poveikio, nes, siekiant toliau tikrinti, kaip augalas auga, jį reikia papildomai purkšti augimo reguliavimo priemonėmis (taryba šiuo atžvilgiu suteikė pirmenybę J. Hansson pateiktai informacijai). Penkta, R. Schräder teiginys, kad visos gairėse paminėtos kontrolinės veislės buvo žinomos 1997 m., neturėjo reikšmės. Šešta, veislė LEMON SYMPHONY, gauta genetiškai sukryžminus rūšis Osteospermum ir Dimorphoteca, yra unikali ne tik dėl savo morfologinių savybių, bet ir dėl ilgo žydėjimo laikotarpio, kuris yra ilgesnis nei dabartinių Osteospermum rūšių žydėjimo laikotarpis. Dėl veislės LEMON SYMPHONY unikalumo atliekant Bundessortenamt ekspertizę 1997 m. buvo neįmanoma rasti kontrolinių veislių, su kuriomis ją būtų galima lyginti.
31.
2009 m. kovo 30 d. raštu R. Schräder pareiškė įvairių priekaištų ir prieštaravimų dėl 2009 m. sausio 23 d. vykusio posėdžio protokolo ir eigos. Bendrajame Teisme R. Schräder pasisiūlė pateikti įrodymų savo teiginiams pagrįsti ( 27 ).
Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas
32.
R. Schräder pareiškė keturis atskirus ieškinius Bendrajame Teisme, kuriais ginčijo tarybos sprendimus ( 28 ). Kiekvienu atveju jis prašė panaikinti atitinkamą sprendimą ir priteisti iš BAVT bylinėjimosi išlaidas. Visos bylos buvo sujungtos, kad būtų bendrai priimtas sprendimas.
33.
Bendrasis Teismas pažymėjo, kad pirmos trys sujungtos bylos (T‑133/08, T‑134/08 ir T‑177/08) yra glaudžiai susijusios ir priklauso nuo bylos T‑242/09 dėl panaikinimo procedūros. Todėl ta byla nagrinėta pirmiausia.
34.
R. Schräder pateikė keturis pagrindus. Pirmi trys susiję su Pagrindinio reglamento pažeidimais: i) 76 straipsnio (tarnybos atliktas faktų nagrinėjimas savo iniciatyva) ir 81 straipsnio (valstybių narių pripažįstamų proceso nuostatų taikymas); ii) 7 straipsnio (veislės išskirtinumo sąlygos) ir 20 straipsnio (augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje panaikinimas); ir iii) 75 straipsnio (pareiga nurodyti motyvus). Ketvirtasis pagrindas susijęs su Įgyvendinimo reglamento 63 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu (taisyklės dėl žodinio proceso protokolo ir įrodymų rinkimo).
35.
Bendrasis Teismas konstatavo, kad ieškinys byloje T‑242/09 yra nepagrįstas. Todėl 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu šį ieškinį atmetė.
36.
Bylose T‑133/08, T‑134/08 ir T‑177/08 Bendrasis Teismas pripažino pagrįstu ieškinių pagrindą, kuriame nurodytas Įgyvendinimo reglamento 59 straipsnio 2 dalies pažeidimas, susijęs su šaukimu į BAVT vykusį žodinį nagrinėjimą ir teise būti išklausytam. Todėl jis panaikino tarybos sprendimą atsisakyti suteikti apsaugą, sprendimą atsisakyti panaikinti apsaugą ir sprendimą pataisyti aprašą.
Apeliacinis skundas ir procesas Teisingumo Teisme
37.
R. Schräder prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, kiek jis susijęs su sprendimu byloje T‑242/09, patenkinti jo paraišką dėl veislės LEMON SYMPHONY teisinės apsaugos Bendrijoje panaikinimo ir priteisti visų keturių Bendrajame Teisme vykusių procesų bylinėjimosi išlaidas.
38.
R. Schräder pateiktus šešis apeliacinio skundo pagrindus galima apibendrinti taip. Pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nusprendęs, kad taryba negalėjo per panaikinimo procedūrą veikti savo iniciatyva. Taip Bendrasis Teismas pažeidė R. Schräder teises, susijusias su įrodinėjimo pareiga ir įrodymų rinkimu taryboje, neįvykdė savo pareigos atlikti kontrolę ir pažeidė R. Schräder teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, gerą administravimą ir veiksmingą teisminę apsaugą. Antra, Bendrasis Teismas padarė klaidingą išvadą, kad šalis neturi teisės į tyrimo priemonių taikymą per taryboje vykstančią procedūrą, jeigu nepateikia bent prima facie įrodymų tokiam prašymui pagrįsti, ir taip pažeidė įrodinėjimo pareigos ir įrodymų rinkimo taisykles. Be to, net darant prielaidą, kad per taryboje vykstančią panaikinimo procedūrą įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, Bendrasis Teismas atėmė iš jo teisę būti išklausytam ir iškreipė faktines aplinkybes bei įrodymus. Trečia, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, padaręs prielaidą, kad faktinė aplinkybė (tiriamųjų pavyzdžių dauginimo gyvašakėmis praktika) yra „gerai žinoma“, nors (jo nuomone) ši aplinkybė yra neteisinga. Taip Bendrasis Teismas neįvykdė savo pareigos atlikti kontrolę ir iškraipė faktines aplinkybes bei įrodymus. Ketvirta, Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, kad R. Schräder nepateikė įrodymų savo teiginiui dėl augimo reguliavimo priemonių poveikio pagrįsti. Taigi sprendimas yra prieštaringas ir netinkamai motyvuotas. Be to, Bendrasis Teismas nepatikrino tarybos sprendimo teisėtumo. Penkta, išvada, kad Osteospermum veislės požymis „stiebo forma“ nebuvo nagrinėtas tiriant išskirtinumą, pažeidžia Pagrindinio reglamento 7 ir 20 straipsnius. Šitaip buvo neleistinai išplėstas ginčo dalykas, todėl Bendrasis Teismas savo iniciatyva iškėlė klausimą, kurio nekėlė šalys ir kuris nebuvo viešosios tvarkos klausimas. Šešta, R. Schräder ginčija išvadą, kad Osteospermum veislės „stiebo formą“ galima nustatyti pagal kitus augalus, vertinamus atliekant nagrinėjamą ekspertizę. Tokia išvada iškreipia faktines aplinkybes, pažeidžia reglamentą, neleistinai išplečia ginčo dalyką ir pažeidžia pareigą atlikti išsamią kontrolę. Todėl sprendimas yra prieštaringas.
39.
BAVT, palaikoma J. Hansson (veislės LEMON SYMPHONY teisių savininkas, įstojęs į bylą Bendrajame Teisme, ir kita Apeliacinės tarybos procedūros šalis), prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą ir įpareigoti R. Schräder padengti bylinėjimosi išlaidas.
Vertinimas
Pirmasis pagrindas. Teisės klaida konstatavus, kad taryba negalėjo veikti savo iniciatyva, ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas
Atitinkamos Bendrojo Teismo sprendimo ištraukos
40.
Bendrasis Teismas nurodė, kad Pagrindinio reglamento 76 straipsnis (dėl faktinių aplinkybių nagrinėjimo BAVT iniciatyva) iš esmės netaikytinas Apeliacinės tarybos procedūrai ( 29 ). Taryba tik turi suinteresuotojo asmens prašymu priimti sprendimą dėl to, ar yra teisėtas BAVT sprendimas, priimtas pagal reglamento 20 straipsnio 1 dalies a punktą, kuriuo atsisakoma pripažinti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje negaliojančia dėl to, kad minėtas asmuo neįrodė, jog suteikiant augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje nebuvo įvykdytos 7 arba 10 straipsniuose nurodytos sąlygos ( 30 ). Kadangi panaikinimo procedūra pradėta ne BAVT iniciatyva, o R. Schräder prašymu, pagal reglamento 76 ir 81 straipsnius, aiškinamus kartu su 20 straipsniu, R. Schräder privalo įrodyti, kad tenkinamos šio apsaugos pripažinimo negaliojančia sąlygos ( 31 ). Ši įrodinėjimo pareigos ir įrodymų rinkimo tvarka gerokai skyrėsi nuo numatytosios Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo ( 32 ) 76 straipsnyje. Tačiau Bendrijos prekių ženklo ir augalų veislių sistemų įrodinėjimo taisyklių skirtumą galima paaiškinti tuo, kad, kitaip nei BPŽ reglamente, Pagrindiniame reglamente neskiriami absoliutūs ir santykiniai atsisakymo registruoti pagrindai. Pagrindinio reglamento taisyklės atitiko Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 ( 33 ) taisykles, susijusias su dizainu ir bendraisiais teisės principais bei procedūros taisyklėmis, taikytinomis įrodinėjimo naštai ir renkant įrodymus, be kita ko, taisyklę actori incumbit onus probandi ( 34 ). Todėl pirmąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip pagrįstą klaidinga prielaida, kad įrodinėjimo našta šiuo atveju tenka BAVT pagal reglamento 76 ir 81 straipsnius ( 35 ).
41.
Tuomet Bendrasis Teismas pažymėjo, jog iš Pagrindinio reglamento nuostatų nėra akivaizdu, kad BAVT procedūra yra visiškai inkvizitorinio pobūdžio. Konkrečiai kalbant, „tyrimo savo iniciatyva principas“ (dėl techninės ekspertizės nurodytas 76 straipsnio pirmame sakinyje) turi būti suderinamas su taisykle (įtvirtinta to paties straipsnio antrame sakinyje), kad BAVT nepaiso faktų ar įrodymų, kurie nebuvo pateikti per jos nustatytą laiką. Taigi per procedūrą BAVT dalyvaujančios šalys privalo laiku nurodyti faktines aplinkybes, kurias ji, jų nuomone, turėtų konstatuoti ir įvertinti, ir pateikti įrodymų, kuriais norėtų pagrįsti šias faktines aplinkybes ( 36 ). Kadangi šios nuostatos taikomos nagrinėjant apeliacinį skundą dėl pagal reglamento 20 straipsnį priimto BAVT sprendimo atsisakyti pripažinti negaliojančia augalų veislei suteiktą teisinę apsaugą Bendrijoje, šiuo negaliojimu besiremianti šalis taip pat privalo nurodyti faktines aplinkybes ir pateikti įrodymų, kurie, jos nuomone, patvirtina, kad tenkinamos augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje pripažinimo negaliojančia sąlygos. Be to, Apeliacinė taryba privalėjo rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas svarbias nagrinėjamo atvejo aplinkybes, kad būtų laikomasi bendrųjų teisės principų ir procesinių normų, taikomų įrodinėjimo naštai ir renkant įrodymus ( 37 ).
42.
Tuomet Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, jog R. Schräder iš esmės skundėsi tuo, kad taryba savo sprendimą grindė tik BAVT ir J. Hansson pateikta faktinių aplinkybių versija, nesurinkusi ir neįvertinusi jo pasiūlytų įrodymų ir visų pirma nepatenkinusi jo prašymo imtis tyrimo priemonės – eksperto išvados siekiant nustatyti, be kita ko, augimo reguliavimo priemonių poveikį ( 38 ). Bendrasis Teismas manė, kad R. Schräder prašymo negalima patenkinti, nes jis nepateikė jokių tokias priemones pagrindžiančių įrodymų ( 39 ).
43.
Bendrasis Teismas pripažino, kad per administracinės procedūros stadiją R. Schräder nepateikė jokios esminės informacijos (pvz., ad hoc mokslo tyrimo, specializuoto leidinio ištraukos, jo prašymu parengtos eksperto išvados ar net paprasčiausio botanikos ar sodininkystės eksperto pareiškimo), kuri galėtų būti prima facie įrodymu, patvirtinančiu jo teiginį (kartotą daug kartų, tačiau niekada nepagrįstą, kurį ginčijo visos procedūros šalys), kad cheminis ir mechaninis apdorojimas arba atskirtos gyvašakės galėjo iškreipti 1997 m. techninės ekspertizės rezultatus ( 40 ). Be to, nors taryba pasirinko BAVT ir J. Hansson argumentus, ji padarė šią išvadą ne „vienašališkai ir nepatikrinusi“ (kaip teigė R. Schräder), o remdamasi savo žiniomis ir patirtimi botanikos klausimais, be kita ko, ištyrusi, ar 2005 m. veislę LEMON SYMPHONY dar buvo galima apibūdinti pagal 1997 m. tyrimų gaires, ir paaiškinusi, kodėl ketino pritarti BAVT ir J. Hansson, o ne R. Schräder argumentams ( 41 ).
44.
Bendrasis Teismas nusprendė, jog R. Schräder nepakankamai įrodė, kad taryba pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų rinkimo taisykles ( 42 ). Pateikdamas savo reikalavimą, R. Schräder iš tiesų siekė, kad atitinkamos faktinės aplinkybės ir įrodymai būtų įvertinti iš naujo ( 43 ).
45.
Bendrasis Teismas atmetė ir kitus R. Schräder argumentus, kuriais jis kaltino tarybą neatsakius į jo argumentus dėl 1997 m. techninės ekspertizės nepatikimumo. Pirma, Bendrasis Teismas konstatavo, kad techninė ekspertizė buvo atlikta panaudojus tinkamą augalinę medžiagą, t. y. ištirtos gyvašakės, iš pradžių atskirtos nuo augalų, kuriuos Bundessortenamt atsiuntė J. Hansson. Antra, R. Schräder nenurodė jokios kitos augalų veislės, nuo kurios veislė LEMON SYMPHONY, net aprašius stiebo formą kaip „pusiau stačią iki horizontalios“, aiškiai nesiskyrė 1997 m. Šis vertinimas atitiko pagrindinius BAVT ir J. Hansson argumentus ( 44 ). Taigi, net jei, kaip teigė R. Schräder, atlikus 1997 m. techninę ekspertizę buvo nustatytas neteisingas požymių raiškos laipsnis, susijęs su požymiu „stiebo forma“, ir nuo 1997 m. reikėjo nustatyti kitokį požymių raiškos laipsnį, tai nebūtų turėję jokio poveikio veislės LEMON SYMPHONY išskirtinumo vertinimui pagal reglamento 7 straipsnį, nes šį vertinimą nulėmė (jei apskritai nulėmė) rėmimasis ne tik šiuo požymiu ( 45 ). Šiuo atžvilgiu 2005 m. pataisytas veislės LEMON SYMPHONY aprašas nuo 1997 m. aprašo skyrėsi tik tuo, kad jame „stiebo formos“ požymis pakeistas iš „stataus“ į „pusiau statų“ ( 46 ). Be to, R. Schräder neįrodė, kad dėl šio pakeitimo 1997 m. nebuvo tenkinami IVS ( 47 ) kriterijai. Taigi veislei LEMON SYMPHONY augalų veislių teisinė apsauga Bendrijoje būtų buvusi suteikta bet kuriuo atveju ( 48 ). Be to, taryba aiškiai atmetė R. Schräder teiginį, kad jeigu veislės SUMOST 01 ekspertizė būtų buvusi atlikta pagal 1997 m. veislės LEMON SYMPHONY aprašą, būtų nustatyta, kad abi veislės aiškiai skiriasi ( 49 ).
46.
Bendrasis Teismas nusprendė, kad bet kuriuo atveju R. Schräder techninių argumentų negalima pripažinti pagrįstais, atsižvelgiant į ginčijamame sprendime nurodytus techninius motyvus, kurie buvo patikrinti ribotai, ir į argumentus, kuriuos atsiliepdama pateikė BAVT ir J. Hansson ( 50 ). Konkrečiai kalbant, aplinkybė, kad J. Hansson Bundessortenamt perduota augalinė medžiaga neatitiko šios tarnybos 1996 m. lapkričio 6 d. rašte iškeltų reikalavimų, nebuvo lemiama ( 51 ).
47.
Kalbėdamas apie ginčą dėl požymio „stiebo forma“ Bendrasis Teismas pažymėjo, kad kyla klausimas, ar šį požymį reikia nustatyti remiantis sąlyginiais, ar absoliučiais kriterijais ( 52 ). Jis atmetė R. Schräder argumentus ir, cituodamas Bundessortenamt paaiškinimus, padarė išvadą, kad turi būti atliktas santykinis ir lyginamasis tos pačios rūšies veislių požymio vertinimas ( 53 ). Bendrasis Teismas nustatė, kad 1997–2005 m. veislė LEMON SYMPHONY išliko visiškai tokia pati. Nebuvo padaryta jokio esminio aprašo pakeitimo, kuris paveiktų veislės tapatybę, nes pakeistos tik iš pradžių pasirinktos sąvokos. Dėl to veislės tapatybė nepasikeitė, ją tiesiog buvo galima tiksliau apibūdinti, visų pirma atribojant nuo kitų šios rūšies veislių ( 54 ). Galiausiai, darydamas šią išvadą, Bendrasis Teismas atsižvelgė į bylos medžiagoje, gautoje iš Vokietijos teismuose vykusių procesų, esančias augalų nuotraukas ( 55 ).
Šalių argumentai
48.
R. Schräder pirmąjį apeliacinio skundo pagrindą grindžia keturiais argumentais. Jis teigia, jog Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nusprendęs, kad per panaikinimo procedūrą taryba netiria faktų savo iniciatyva. Taip Bendrasis Teismas: i) pažeidė Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnį; ii) suklydo pareiškęs, kad panaikinimo procedūra yra rungimosi pobūdžio ( 56 ); iii) iškraipė faktines aplinkybes nurodęs, jog R. Schräder teigė, kad įrodinėjimo pareiga tenka BAVT; ir iv) pažeidė R. Schräder pagrindines teises atsisakęs ištirti tame teisme vykusiame procese jo pasiūlytą įrodymą.
49.
BAVT nurodo, kad Bendrasis Teismas netiksliai apibūdino tarybos administracinę procedūrą, nes taryba turi teisę tirti faktus savo iniciatyva. Vis dėlto ji teigia, kad pirmasis pagrindas nepagrįstas ir (arba) negalioja ir yra nepriimtinas, nes R. Schräder siekia, kad faktinės aplinkybės būtų išnagrinėtos iš naujo.
50.
J. Hansson pritaria BAVT.
Analizė
51.
Nagrinėjant pirmąjį R. Schräder apeliacinio skundo pagrindą reikia išaiškinti Pagrindinio reglamento 76 straipsnį. Ar ši procedūra yra inkvizitorinio, ar rungimosi pobūdžio ir ar asmeniui, siekiančiam panaikinimo, tenka įrodinėjimo pareiga? Šalys sutaria, jog Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad reglamento 76 straipsnis netaikomas tarybos procedūrai.
52.
Pritariu šiai nuomonei.
53.
Pirmiausia išnagrinėsiu 76 straipsnį, kiek jis susijęs su BAVT vykdoma procedūra, tuomet aptarsiu tarybą. Pagal 76 straipsnio pirmą dalį BAVT turi tirti faktus savo iniciatyva tiek, kiek jie susiję su pagrindine ir technine ekspertize ( 57 ). Taigi, jei per panaikinimo procedūrą teigiama, kad nėra tenkinamos 7 straipsnio sąlygos (susijusios su augalų veislės išskirtinumu), tarnybai tenka aiški pareiga ištirti faktus.
54.
76 straipsnio antroje dalyje tikrai numatyta, kad šalys taip pat dalyvauja pateikiant įrodymų, nes BAVT neturi atsižvelgti į faktines aplinkybes ar įrodymus, kurie nebuvo pateikti per atitinkamą terminą. Panaikinimo siekianti šalis aiškiai turi ir gali pateikti jos prašymą pagrindžiančių įrodymų ( 58 ).
55.
Tačiau ta formuluotė reiškia, kad BAVT negali priimti sprendimo remdamasi vien tuo, kad panaikinimo siekiantis asmuo neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nes jai tenka aiški pareiga savo iniciatyva ištirti su technine ekspertize susijusias faktines aplinkybes.
56.
Be to, atitinkamos Įgyvendinimo reglamento nuostatos ( 59 ) leidžia manyti, kad procedūra yra labiau inkvizitorinio nei rungimosi pobūdžio, nes tarnyba vadovauja procedūrai renkant įrodymus ir užsakant ekspertų išvadas. Tačiau esant visiškai rungimosi procesui pareiškėjui tenka pareiga įrodyti savo argumentus, o atsakovas turi įrodyti, kad įvykdytos sąlygos, kuriomis grindžiami gynybos argumentai.
57.
Nuostatos, kuriomis reglamentuojama BAVT vykdoma procedūra, vienodai taikomos tarybai ( 60 ). Nagrinėdama skundą dėl BAVT sprendimo taryba „gali naudotis visais Tarnybai suteiktais įgaliojimais arba pasiųsti bylą kompetentingam Tarnybos padaliniui tirti“ ( 61 ). Todėl, kadangi BAVT turi didelę diskreciją įgyvendinti savo funkcijas ( 62 ) ir aiškų bei įtvirtintą vaidmenį pagal reglamento 76 straipsnį savo iniciatyva tirti faktines aplinkybes, visų pirma susijusias su technine ekspertize, iš reglamento 72 straipsnio aiškios formuluotės ir Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnio darytina išvada, kad 76 straipsnis mutatis mutandis taikomas tarybai.
58.
Neteigiu, kad taryba privalo prašyti techninės ekspertizės 55 straipsnio 1 dalies tikslais visais atvejais, kai pradedama panaikinimo procedūra, remiantis tuo, kad nėra įvykdyti 7 straipsnio reikalavimai, susiję su išskirtinumu (taip nėra ir R. Schräder atveju. Jis mano, kad 1997 m. techninė ekspertizė negaliojo ir kad jeigu taryba būtų ištyrusi turimus įrodymus, neišvengiamai būtų padariusi tokią išvadą. Taryba atmetė tokį požiūrį, o Bendrasis Teismas patvirtino jos išvadas). Tačiau manau, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai aiškino Pagrindinio reglamento 76 straipsnį kaip netaikytiną tarybos vykdomai procedūrai.
59.
Vis dėlto sutinku su Bendruoju Teismu, kad, kalbant apie augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje, nėra absoliučių ir santykinių atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindų atitikmens. Per augalų veislių teisinės apsaugos panaikinimo procedūrą svarbu (šiuo atveju) tai, ar įvykdytos reglamento 7 straipsnio sąlygos, reglamentuojančios veislės išskirtinumą. Šiam tyrimui atlikti reikalingos techninės žinios ir patirtis, kurias turi (tarnyba ir) Apeliacinė taryba, atlikdamos reikalingą vertinimą. Šis procesas nėra toks pats kaip procesas, reglamentuojamas pagal Bendrijos prekių ženklų sistemą, kuriuo siekiama per protesto procedūrą nustatyti, ar ankstesnio prekių ženklo savininkas gali įrodyti tam tikrus elementus. Šių klausimų nekyla per panaikinimo procedūrą, taikomą pagal augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje sistemą, kaip šiuo atveju, kai reikia atsakyti į klausimą, ar suteikiant augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje (1999 m., remiantis 1997 m. technine ekspertize) LEMON SYMPHONY buvo išskirtinė veislė ( 63 ). Šiuo atžvilgiu R. Schräder argumentai dėl nuostatų, kuriomis pagal BPŽR reglamentuojama įrodinėjimo pareiga ir įrodymų rinkimas, neturi reikšmės.
60.
Bendrasis Teismas taip pat nurodo Dizaino reglamento 63 straipsnio 1 dalį. Mano nuomone, ta sistema taip pat skiriasi nuo augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje, todėl ji nepaneigia skundžiamo sprendimo. Pirma, 63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad per dizaino procedūrą VRDT nagrinėja faktines aplinkybes savo iniciatyva. Ši taisyklė yra apribota negaliojimo procedūros atveju, nes VRDT gali tirti tiktai šalių pateiktas faktines aplinkybes ir įrodymus. Tai išplaukia iš aplinkybės, kad VRDT pagal Dizaino reglamentą pati negali pradėti tokios procedūros ( 64 ). Panaikinimo procedūroje pagal Pagrindinio reglamento 20 straipsnį šio reikalavimo atitikmens nėra.
61.
Be to, R. Schräder teisingai kritikuoja Bendrojo Teismo pateiktą šio pagrindo apibūdinimą, neva jis grindžiamas prielaida, kad įrodinėjimo pareiga teko BAVT. Šio teiginio nepatvirtina Bendrojo Teismo pateiktas R. Schräder atvejo apibūdinimas skundžiamo sprendimo 105 punkte. Tačiau dėl Bendrojo Teismo klaidos faktinės aplinkybės nebuvo iškreiptos ( 65 ). Tai ne faktinė išvada, o veikiau neteisingas R. Schräder pagrindo apibūdinimas. Taigi jis neturi reikšmės skundžiamo sprendimo galiojimui.
62.
Ar dėl minėtų klaidų buvo pažeistos R. Schräder pagrindinės teisės į gerą administravimą ir į teisingą bylos nagrinėjimą?
63.
R. Schräder pozicija Bendrajame Teisme buvo ta, kad taryba grindė savo sprendimą tik BAVT ir J. Hansson pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis. Jis teigė, kad taryba vietoj to turėjo surinkti įrodymus savo iniciatyva ir įvertinti jo pateiktus įrodymus, visų pirma susijusius su teiginiu, kad 1997 m. techninė ekspertizė buvo nepataisomai netinkama, nes: i) ištirti augalai buvo iš gyvašakių, apdorotų augimo reguliavimo priemonėmis; ir ii) per ekspertizės laikotarpį šis apdorojimas „neišnyko“.
64.
R. Schräder teigė, kad šitaip taryba pažeidė jo pagrindines teises į tai, kad jo reikalai būtų tvarkomi nešališkai ir sąžiningai (Chartijos 41 straipsnis), ir į veiksmingą teisminę apsaugą bei teisingą bylos nagrinėjimą (Chartijos 47 straipsnis). Dabar jis teigia, kad priimdamas sprendimą Bendrasis Teismas nenagrinėjo, ar taryba atidžiai ir nešališkai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, Bendrasis Teismas neįvertino tų faktinių aplinkybių, kurias nepakankamai ištyrė taryba; jis tiesiog patvirtino šį ankstesnį tarybos vertinimą, kuriuo iškreipiamos faktinės aplinkybės. Jeigu Bendrasis Teismas nebūtų padaręs tokių klaidų, jis būtų nusprendęs, kad taryba, priimdama sprendimą, pažeidė jo pagrindines teises. Padaręs tas klaidas, Bendrasis Teismas pats pažeidė R. Schräder teises pagal Chartijos 41 ir 47 straipsnius.
65.
Nesutinku su R. Schräder argumentu.
66.
Bendrasis Teismas nustatė, pirma, kad R. Schräder nė vienu administracinės procedūros etapu nenurodė jokios aplinkybės, galinčios būti prima facie įrodymu, kuris patvirtintų jo teiginį, kad cheminis ir mechaninis apdorojimas ar gyvašakių atskyrimas (pavyzdžiui, kaip šioje byloje) galėjo iškreipti 1997 m. atliktos LEMON SYMPHONY techninės ekspertizės rezultatus ( 66 ). Antra, Bendrasis Teismas atmetė jo argumentą, kad taryba padarė išvadą remdamasi tik J. Hansson ir BAVT pateiktais įrodymais. Jis manė, kad nors taryba teikė pirmenybę minėtiems argumentams, ji pasikliovė savo žiniomis ir patirtimi botanikos srityje ( 67 ). Trečia, Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad iš tiesų R. Schräder siekė naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų įvertinimo ( 68 ). Tuomet Bendrasis Teismas išanalizavo tarybos išvadas ir pripažino, kad jos atitinka objektyvius bylos medžiagos duomenis. Ketvirta, jis pažymėjo, jog tarybos praktikoje buvo „gerai žinoma“ tai ( 69 ), kad gyvašakių atskyrimas taikomas visoms per techninę ekspertizę naudojamoms veislėms. Penkta, jis manė, kad R. Schräder tiesiog ginčijo tarybos išvadas šiuo atžvilgiu ( 70 ).
67.
Mano nuomone, atlikdamas tokį vertinimą, Bendrasis Teismas ne tik patvirtino tarybos sprendimą. Atvirkščiai, jis išsamiai ir visokeriopai patikrino taryboje vykusią procedūrą. Jis atsižvelgė į visų šalių pateiktus įrodymus. Bendrasis Teismas nustatė, kad R. Schräder nepateikė jokių įrodymų savo argumentams pagrįsti. Bendrasis Teismas taip pat konstatavo, kad taryba, vertindama faktines ir technines R. Schräder atvejo aplinkybes, rėmėsi savo pačios patirtimi ( 71 ).
68.
Todėl manau, kad R. Schräder pagrindinės teisės į gerą administravimą, veiksmingą teisminę apsaugą ir teisingą bylos nagrinėjimą nebuvo pažeistos.
69.
R. Schräder taip pat teigia, jog Bendrasis Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad taryba nenurodė savo sprendimo motyvų pagal Pagrindinio reglamento 75 straipsnį.
70.
Manau, kad minėta nuostata nepažeista. Siekdamas nustatyti, ar 1997 m. techninė ekspertizė galioja, Bendrasis Teismas nagrinėjo motyvus, kuriais buvo pagrįstas tarybos sprendimas. Jis nustatė, kad taryba atmetė faktinę R. Schräder prielaidą dėl minėtos ekspertizės patikimumo. Bendrasis Teismas manė, kad dėl šios išvados 67 punkte nurodytų priežasčių atliekant šiuos vertinimus nepadaryta akivaizdžios klaidos. Be to, Bendrasis Teismas nustatė, kad jis 1997 m. neįrodė, jog veislė LEMON SYMPHONY aiškiai skiriasi nuo bet kurios kitos augalų veislės. Galiausiai Bendrasis Teismas atmetė R. Schräder argumentus, kuriais buvo abejojama dėl 1997 m. techninės ekspertizės poveikio remiantis tuo, kad buvo padaryta neteisinga išvada dėl požymiui „stiebo forma“ priskirto požymių raiškos laipsnio. Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad ta savybė neturėjo poveikio vertinant veislės LEMON SYMPHONY išskirtinumą reglamento 7 straipsnio tikslais.
71.
Todėl manau, kad ketvirtasis R. Schräder argumentas yra nepagrįstas.
72.
Nors Bendrasis Teismas tikrai klaidingai aiškino Pagrindinio reglamento 76 straipsnį ir jo pateiktas įrodinėjimo pareigos apimties ir reikšmingumo per panaikinimo procedūrą apibūdinimas yra neteisingas, ginčijamas sprendimas nėra grindžiamas tomis klaidomis. Svarbu tai, kad Bendrasis Teismas teisingai išaiškino reglamento 7 ir 20 straipsnius. Jis padarė išvadą, jog tarnyba, kitaip nei tvirtina R. Schräder, teisingai nusprendė, kad veislė LEMON SYMPHONY buvo išskirtinė, nes ją buvo galima atskirti pagal genotipo, o ne mechaninio ar cheminio įsikišimo nulemtų požymių išraišką. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Teisingumo Teismas nėra kompetentingas nustatyti faktų ar tirti įrodymų, kuriuos Bendrasis Teismas priėmė šiems faktams patvirtinti, nebent šie įrodymai buvo iškreipti. Šiuo atveju jie nebuvo iškreipti ( 72 ).
73.
Tai reiškia, kad pirmasis apeliacinio skundo pagrindas negali būti pripažintas pagrįstu. Šiuo pagrindu paremtas visas R. Schräder apeliacinis skundas, nes likę penki pagrindai susiję su tuo, ar Bendrasis Teismas teisingai išaiškino 7 ir 20 straipsnius. Todėl kiekvieną iš šių pagrindų paeiliui išnagrinėsiu tik trumpai.
Antrasis pagrindas – tyrimo priemonės
74.
R. Schräder skundžiasi, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, patvirtinęs tarybos sprendimą, kuriuo ši atmetė jo prašymą taikyti tyrimo priemones. Savo prašymu jis siekė gauti eksperto įrodymų, kad toks cheminis ir mechaninis apdorojimas arba gyvašakių atskyrimas, kaip šioje byloje, iškreipė 1997 m. techninės ekspertizės rezultatus. Bendrasis Teismas atmetė R. Schräder argumentą remdamasis tuo, kad jis nepateikė prima facie įrodymų savo prašymui pagrįsti. R. Schräder pateikia keturis argumentus antrajam apeliacinio skundo pagrindui patvirtinti. Trumpai tariant, jis teigia, kad Bendrasis Teismas: i) pažeidė taisykles, susijusias su įrodinėjimo pareiga ir įrodymų rinkimu, kiek tai susiję su R. Schräder prašymu taikyti tyrimo priemones; ii) nenurodė motyvų ir atėmė iš R. Schräder teisę į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisminę apsaugą; iii) savo iniciatyva iškėlė klausimą, kurio šalys nepateikė ir kuris nebuvo susijęs su viešąja tvarka, taip neteisėtai išplėsdamas procedūros aprėptį; ir iv) priimdamas sprendimą, klaidingai taikė Teisingumo Teismo praktiką.
75.
Šie argumentai – tai keturi to paties klausimo variantai, todėl nagrinėsiu juos kartu.
76.
Kadangi reglamente administracinės procedūros etapu tyrimo priemonės atskirai nenumatytos, remiantis 81 straipsniu darytina išvada, kad procedūrai taryboje (arba BAVT) taikomi valstybėse narėse bendrai pripažįstami proceso teisės principai. Mano nuomone, Bendrasis Teismas teisingai taikė Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotus principus ( 73 ), susijusius su tuo, kad tyrimo priemones taikyti prašantis asmuo privalo pateikti įrodymų, kurie pateisintų jų taikymą. Šios taisyklės tikslas yra užtikrinti, kad nebūtų tenkinami visiškai nepagrįsti prašymai. Man atrodo, kad, remdamasis Teisingumo Teismo praktika, Bendrasis Teismas laikėsi reglamento 81 straipsnio nuostatų.
77.
Pagal nusistovėjusią teismo praktiką Bendrojo Teismo pareiga (pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnį ir 53 straipsnio pirmą dalį) motyvuoti savo sprendimus neįpareigoja Bendrojo Teismo pateikti išsamaus atsakymo į kiekvieną bylos šalių pateiktą argumentą. Taigi motyvavimas gali būti numanomas, jei leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti, kuo pagrįstas skundžiamas sprendimas, o Teisingumo Teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti kontrolę pagal pateiktą apeliacinį skundą ( 74 ).
78.
Bendrasis Teismas išsamiai nurodė savo motyvus skundžiamo sprendimo 136–139 punktuose. Nurodydamas šiuos motyvus, Bendrasis Teismas tiesiog taikė teisinius principus turimoms faktinėms aplinkybėms. Man atrodo, kad dėl to negalima reikšti jokių priekaištų.
79.
Todėl manau, kad antrasis apeliacinio skundo pagrindas yra nepagrįstas.
3, 4, 5 ir 6 pagrindai
80.
Pateikdamas 3, 4, 5 ir 6 pagrindus R. Schräder daugiausia dėmesio skiria įvairiems tariamų 1997 m. techninės ekspertizės trūkumų aspektams. Todėl nagrinėsiu juos kartu.
81.
Remiantis EB 256 straipsnio pirma dalimi ir Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa, apeliacinį skundą galima paduoti tik teisės klausimais. Bendrasis Teismas vienintelis turi kompetenciją konstatuoti ir vertinti susijusias faktines aplinkybes bei įrodymus. Faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, išskyrus tuos atvejus, kai jie buvo iškreipti, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui ( 75 ).
82.
Iš esmės R. Schräder skundžiasi, kad Bendrasis Teismas suklydo padaręs tokias išvadas. Pirma, kad ekspertizei skirtų pavyzdžių dauginimo gyvašakėmis praktika yra „gerai žinomas“ faktas (3 pagrindas) ( 76 ). Antra, kad augimo reguliavimo priemonių naudojimas šiems pavyzdžiams nepaveikė tyrimų pagrįstumo (4 pagrindas) ( 77 ). Trečia, kad požymio „stiebo forma“ aprašymas nepaveikė veislės LEMON SYMPHONY išskirtinumo vertinimo (5 pagrindas) ( 78 ). Ketvirta, nusprendęs, kad šio konkretaus požymio aprašymą reikėjo vertinti lyginant su tos pačios rūšies veislėmis (6 pagrindas) ( 79 ).
83.
Bendrasis Teismas atmetė R. Schräder kaltinimus.
84.
R. Schräder dabar siekia įrodyti, jog Bendrasis Teismas negalėjo padaryti pagrįstos išvados, kad faktų ir aplinkybių nepakako 1997 m. techninės ekspertizės nepataisomam netinkamumui įrodyti. Nors oficialiai R. Schräder nurodo teisės klaidas, iš tikrųjų jis kvestionuoja Bendrojo Teismo pateiktą faktinių aplinkybių vertinimą ir jo šioms faktinėms aplinkybėms suteiktą įrodomąją galią.
85.
Todėl, atsižvelgiant į nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, 3, 4, 5 ir 6 pagrindus reikia laikyti nepriimtinais.
86.
Pridurčiau, kad, mano nuomone, bet kuriuo atveju jie nepagrįsti.
87.
Faktinės aplinkybės ir (arba) įrodymai iškreipiami, jeigu, nepasirėmus naujais įrodymais, esamas įrodymų vertinimas yra akivaizdžiai neteisingas ( 80 ). R. Schräder nurodo tokias tariamos Bendrojo Teismo klaidas: i) šis teismas tvirtino, jog bylos medžiagoje esančio užrašo autorius buvo Bundessortenamt ekspertas, o jis mano, kad tai buvo BAVT pareigūnas; ii) teismas nurodė, jog vienintelis ginčijamas klausimas buvo tas, ar požymį „stiebo forma“ reikėtų nustatyti remiantis santykiniais, ar absoliučiais kriterijais.
88.
Pirmasis aspektas susijęs su bylos medžiagoje esančio įrašo, kurio turinys neginčijamas, tiksliu autoriumi. Antrasis – su tuo, kaip Bendrasis Teismas apibūdino R. Schräder argumentą, o ne su įrodymais. Nė vienas iš šių aspektų nerodo, kad Bendrasis Teismas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą – nė vienas iš jų nepaveikia 1997 m. techninės ekspertizės faktų ir aplinkybių taip, kad turėtų poveikį šios ekspertizės vertinimui.
89.
Be to, primenu, kad Bendrojo Teismo atliekamos kontrolės kompetencijos parametrai nustatyti Pagrindinio reglamento 73 straipsnio 2 dalyje. Todėl jis neprivalėjo išsamiai ir detaliai įvertinti faktinių aplinkybių, kad nustatytų, ar pagal minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalį veislei LEMON SYMPHONY trūko išskirtinumo (atsižvelgiant į R. Schräder prašymą dėl panaikinimo pagal 20 straipsnį). Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas klausimas moksliškai ir techniškai sudėtingas, Bendrasis Teismas turėjo teisę tik patikrinti akivaizdžias vertinimo klaidas ( 81 ).
90.
Todėl Bendrasis Teismas turėjo teisę padaryti išvadą, kad byloje esančių įrodymų tarybai pakako, kad ji galėtų nuspręsti, jog 1997 m. techninė ekspertizė nėra negaliojanti dėl to, kad buvo naudota netinkama medžiaga, ir kad R. Schräder neįrodė, jog 1997 m. veislė LEMON SYMPHONY aiškiai nesiskyrė nuo bet kurios kitos augalų veislės.
91.
Be to, iš atitinkamų skundžiamo sprendimo punktų aišku ( 82 ), kad darydamas savo išvadas Bendrasis Teismas išsamiai patikrino tarybos sprendimą. Tai darydamas, jis pateikė savo išvadų motyvus, paremtus procedūros šalių pateiktais pagrindais ir įrodymais.
92.
Todėl darau išvadą, kad jeigu (quod non) 3, 4, 5 ir 6 pagrindai yra priimtini, bet kuriuo atveju jie nepagrįsti.
Bylinėjimosi išlaidos
93.
Jei Teisingumo Teismas pritars mano pateiktam vertinimui, kad apeliacinį skundą derėtų atmesti, remiantis Procedūros reglamento 137, 138, 140 ir 184 straipsniais, R. Schräder, pralaimėjusiam bylą dėl visų apeliacinio skundo pagrindų, turėtų būti nurodyta padengti bylinėjimosi išlaidas.
Išvada
94.
Todėl manau, kad Teisingumo Teismas turėtų:
—
atmesti apeliacinį skundą ir
—
priteisti iš R. Schräder bylinėjimosi išlaidas.
( 1 ) Originalo kalba: anglų.
( 2 ) Sprendimas Schräder / BAVT – Hansson (LEMON SYMPHONY), T‑133/08, T‑134/08, T‑177/08 ir T‑242/09, EU:T:2012:430, toliau – skundžiamas sprendimas.
( 3 ) Geltona į saulutę panaši gėlė, auginama kaip metinis dekoratyvinis augalas.
( 4 ) Žr. skundžiamo sprendimo 7–12 punktus. Administracinę procedūrą BAVT ir taryboje apibendrinu toliau 23–36 punktuose.
( 5 ) Veislė, kurią išaugino ir rinkai pateikė įmonė Jungpflanzen Grünewald GmbH (Grünewald); 5 % šios įmonės akcijų priklauso R. Schräder.
( 6 ) 1994 m. liepos 27 d. Reglamentas dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje (OL L 227 p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 16 t., p. 390) (toliau – Pagrindinis reglamentas arba reglamentas).
( 7 ) OL C 83, 2010, p. 389.
( 8 ) 1 ir 3 straipsniai.
( 9 ) 4 straipsnis.
( 10 ) 5 straipsnio 1 dalis.
( 11 ) 6 straipsnis.
( 12 ) T. y.: a) gaminti ar dauginti (veisti); b) paruošti dauginimui; c) siūlyti parduoti; d) parduoti ar kitaip pateikti į rinką; e) eksportuoti iš Bendrijos; f) importuoti į Bendriją; g) laikyti atsargas a–f punktuose nurodytais tikslais.
( 13 ) Pagrindinio reglamento II skyrius.
( 14 ) Paraiškų nagrinėjimą reglamentuojančios nuostatos yra II skyriuje. Pagal 54 straipsnį BAVT nagrinėja, ar tenkinamos augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje suteikimo sąlygos. 55 straipsnio 1 dalyje numatyta techninė ekspertizė, apimanti, be kita ko, nustatymą, ar tenkinamos 7 straipsnyje nurodytos sąlygos, susijusios su išskirtinumu. Ekspertizę atlieka valstybių narių paskirtos institucijos, kurioms patikėta tokia atsakomybė, kaip nurodytoji 30 straipsnio 4 dalyje.
( 15 ) 9 straipsnis.
( 16 ) 75 straipsnis.
( 17 ) 81 straipsnio 1 dalis.
( 18 ) 67 straipsnis. Pagal 21 straipsnį BAVT turi panaikinti augalų veislių teisinę apsaugą Bendrijoje nustačius, kad nebetenkinamos vienodumo (8 straipsnis) ir stabilumo (9 straipsnis) sąlygos.
( 19 ) 87 straipsnio 4 dalis.
( 20 ) 72 straipsnis.
( 21 ) Šiuo atžvilgiu apeliacinius skundus Bendrajam Teismui galima paduoti tik teisės klausimu. Pagrindai, kuriais remiantis šis skundas gali būti paduotas pagal reglamento 73 straipsnio 2 dalį, apima kompetencijos stoką, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimą, Sutarties, Pagrindinio reglamento ar bet kurios teisės normos, susijusios su šių teisės aktų taikymu, pažeidimą arba piktnaudžiavimą įgaliojimais.
( 22 ) Nustatantis įgyvendinimo taisykles Reglamentui (EB) Nr. 2100/94 taikyti dėl Bendrijos augalų veislių tarnybos atliekamų procedūrų (OL L 121, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 17 t., p. 327) (toliau – Įgyvendinimo reglamentas). Nuo 2009 m. spalio 14 d., praėjus pagrindinės bylos aplinkybių laikotarpiui, jis buvo panaikintas ir pakeistas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 874/2009 (OL L 251, 2009, p. 3). Tarp šių taisyklių yra procedūros šalių teisė pateikti jų poziciją pagrindžiančius dokumentus (57 straipsnis) ir taisyklės, susijusios su įrodymų rinkimu (60 straipsnis) bei ekspertų skyrimu (61 straipsnis).
( 23 ) J. Hansson taip pat manė, kad veislės SUMOST 01 pardavimas pažeidė jo teises, susijusias su veisle LEMON SYMPHONY. Todėl jis įmonei Grünewald pareiškė ieškinį Vokietijos teismuose ir šie teismai priėmė jam palankų sprendimą. Grünewald skundas, pateiktas Bundesgerichtshof (Federaliniam Teisingumo Teismui), 2009 m. balandžio 23 d. buvo atmestas.
( 24 ) Tarybos apeliaciniai sprendimai atitinkamai yra A 005/2007 (dėl augalų veislių teisinės apsaugos suteikimo Bendrijoje veislei SUMOST 01), A 006/2007 (dėl paraiškos panaikinti veislės LEMON SYMPHONY teisinę apsaugą Bendrijoje) ir A 007/2007 (BAVT sprendimo savo iniciatyva pataisyti oficialų veislės LEMON SYMPHONY aprašą ginčijimas).
( 25 ) A 010/2007 (BAVT sprendimo dėl veislės LEMON SYMPHONY augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje panaikinimo ginčijimas) (toliau – ginčijamas sprendimas).
( 26 ) Tarybos teigimu, taip buvo todėl, kad nagrinėjamas cheminis apdorojimas buvo atliktas laikantis atitinkamų ekspertizių protokolų.
( 27 ) R. Schräder pateikė šį pasiūlymą po to, kai 2009 m. birželio 24 d. pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme – žr. Bendrojo Teismo sprendimo 77 punktą.
( 28 ) Atitinkamai žr. bylą T‑177/08 (sprendimas atsisakyti suteikti apsaugą A 005/2007); bylą T‑134/08 (sprendimas atsisakyti panaikinti apsaugą A 006/2007); bylą T‑133/08 (sprendimas pataisyti aprašą A 007/2007) ir bylą T‑242/09 (sprendimas dėl panaikinimo A 010/2007).
( 29 ) 126 punktas.
( 30 ) 128 punktas.
( 31 ) 129 punktas.
( 32 ) 2009 m. vasario 26 d. reglamentas (OL L 78, p. 1) (toliau – BPŽR), kuriame numatyta, kad Vidaus rinkos derinimo tarnyba (VRDT) per joje vykdomą procedūrą faktines aplinkybes tiria savo iniciatyva; tačiau per procedūrą dėl atsisakymo registruoti paraišką remiantis santykiniais pagrindais Tarnyba nagrinėja tiktai šalių nurodytus faktus, įrodymus ir argumentus bei siekiamą reikalavimų patenkinimo būdą. Žr. 130 punktą.
( 33 ) 2001 m. gruodžio 12 d. Reglamentas dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) (toliau – Dizaino reglamentas), kuriame numatyta, kad VRDT nagrinėja faktines aplinkybes savo iniciatyva, išskyrus procedūrą, susijusią su negaliojimo pripažinimu, jeigu per ją tiriamos tik šalių nurodytos faktinės aplinkybės, įrodymai ir argumentai. Žr. 131 punktą.
( 34 ) 132 punktas. Papildomai žr. Pagrindinio reglamento 81 straipsnio 1 dalį.
( 35 ) 133 punktas.
( 36 ) 134 punktas.
( 37 ) 135 punktas.
( 38 ) 136 punktas.
( 39 ) 137 punktas; visų pirma žr. Sprendimą ILFO / Aukštoji Vadovybė, 51/65, EU:C:1966:21.
( 40 ) 138 punktas.
( 41 ) 139 punktas.
( 42 ) 140 punktas.
( 43 ) 141 punktas.
( 44 ) 158 punktas.
( 45 ) 159 punktas.
( 46 ) 160 punktas.
( 47 ) BAVT techniniame protokole nurodyti išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (IVS) ekspertizės kriterijai. Žr. šios išvados 2 punktą.
( 48 ) 161 punktas.
( 49 ) 162 punktas.
( 50 ) 163 punktas.
( 51 ) 164 punktas.
( 52 ) 165 punktas.
( 53 ) 166 punktas.
( 54 ) 167 ir 168 punktai.
( 55 ) 169 punktas.
( 56 ) Pagrindinio reglamento 20 straipsnis.
( 57 ) Atliekamos pagal Pagrindinio reglamento 54 ir 55 straipsnius.
( 58 ) Papildomai žr. Įgyvendinimo reglamento 57 straipsnį.
( 59 ) Žr. Įgyvendinimo reglamento 60 ir 61 straipsnius.
( 60 ) Įgyvendinimo reglamento 51 straipsnis.
( 61 ) Pagrindinio reglamento 72 straipsnis.
( 62 ) Sprendimas Brookfield New Zealand ir Elaris / BAVT ir Schniga, C‑534/10 P, EU:C:2012:813, 50 punktas.
( 63 ) Bendrijos prekių ženklas gali būti pripažintas negaliojančiu pagal BPŽR 52 straipsnio 1 dalį, pavyzdžiui, jei jis buvo įregistruotas pažeidžiant 7 straipsnį, t. y. kai šis prekių ženklas, inter alia, neturi jokio skiriamojo požymio (7 straipsnio 1 dalies b punktas).
( 64 ) Dizaino reglamento 52 straipsnis.
( 65 ) Sprendimas PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, C‑281/10 P, EU:C:2011:679, 78 ir 79 punktai.
( 66 ) Žr. skundžiamo sprendimo 138 punktą.
( 67 ) Žr. skundžiamo sprendimo 139 punktą.
( 68 ) Žr. skundžiamo sprendimo 141 punktą.
( 69 ) Žr. skundžiamo sprendimo 149 punktą.
( 70 ) Žr. skundžiamo sprendimo 150 punktą.
( 71 ) Galima manyti, kad ši išvada neatitinka Bendrojo Teismo pateikto 76 straipsnio aiškinimo, nes Bendrasis Teismas nurodė, jog iš esmės taryba neprivalo tirti faktų savo iniciatyva.
( 72 ) Sprendimas Brookfield New Zealand ir Elaris / BAVT ir Schniga, EU:C:2012:813, 39 ir 40 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.
( 73 ) Sprendimo ILFO / Aukštoji Vadovybė, EU:C:1966:21, 95 ir 96 psl.
( 74 ) Sprendimo Alliance One International ir Standard Commercial Tobacco / Komisija ir Komisija / Alliance One International ir kt., C‑628/10 P ir C‑14/11 P, EU:C:2012:479, 64 punktas.
( 75 ) Sprendimas Brookfield New Zealand ir Elaris / BAVT ir Schniga, EU:C:2012:813, 39 ir 40 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.
( 76 ) Žr. skundžiamo sprendimo 145 punktą.
( 77 ) Žr. skundžiamo sprendimo 152–157 punktus.
( 78 ) Žr. skundžiamo sprendimo 158–162 punktus.
( 79 ) Žr. skundžiamo sprendimo 165–168 punktus.
( 80 ) Sprendimas PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, EU:C:2011:679, 78 ir 79 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.
( 81 ) Sprendimas Schräder / BAVT, C‑38/09 P, EU:C:2010:196, 77 punktas.
( 82 ) Skundžiamo sprendimo 145–168 punktai.
Full & Egal Universal Law Academy