TEISINGUMO TEISMO (septintoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. gruodžio 12 d. ( *1 )
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvė teikti paslaugas — Kartu su Europos socialiniu fondu finansuojamos valstybės subsidijos studentams, priimtiems į specialybės studijų trečiąją pakopą — Regioninis teisės aktas, kuriuo siekiama patobulinti studijų kokybę vietos lygiu ir laikytis stipendijų skyrimo sąlygų, kurios apima antrosios pakopos studijas organizuojančius subjektus — Dešimties metų nepertraukiamos veiklos trukmės sąlyga“
Byloje C‑523/12
dėl Tribunale amministrativo regionale per la Puglia (Italija) 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2012 m. lapkričio 19 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Dirextra Alta Formazione srl
prieš
Regione Puglia
TEISINGUMO TEISMAS (septintoji kolegija),
kurį sudaro septintosios kolegijos pirmininko pareigas einantis G. Arestis, teisėjai J.‑C. Bonichot (pranešėjas) ir A. Arabadjiev,
generalinis advokatas M. Wathelet,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
—
Regione Puglia, atstovaujamo avvocati S. O. Di Lecce ir V. Triggiani,
—
Europos Komisijos, atstovaujamos E. Montaguti ir H. Tserepa‑Lacombe,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra susijęs su SESV 56, 101 ir 107 straipsnių ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, pasirašytos 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje (toliau – Konvencija), 9 ir 10 straipsnių, jos Papildomo protokolo 2 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 ir 14 straipsnių išaiškinimu.
2
Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Dirextra Alta Formazione srl (toliau – Dirextra), kuri yra antrosios pakopos studijų organizavimo įstaiga, ir Regione Puglia (Apulijos regionas) ginčą dėl pastarojo priimtų sprendimų universitetinėms stipendijoms, finansuojamoms iš Europos socialinio fondo (toliau – ESF), taikyti tam tikras sąlygas, atsižvelgiant, be kita ko, į studijų įstaigos, kurioje stipendijų prašantys studentai ketina studijuoti, veiklos trukmę.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3
Pagal 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL L 210, p. 25), 22 konstatuojamąją dalį fondų veikla ir veiksmai, kuriuos jie padeda finansuoti, turėtų būti suderinti su kitomis Bendrijos politikos kryptimis ir atitikti Bendrijos teisės aktus.
4
Reglamento Nr. 1083/2006 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta:
„Fondų finansuojami veiksmai atitinka Sutarties ir pagal ją priimtų aktų nuostatas.“
Apulijos regiono teisės aktai
5
2009 m. gegužės 26 d. Regioniniame įstatyme Nr. 12 dėl nuostatų, susijusių su studijų stipendijomis, kurios turėtų padėti šio regiono diplomantams įgyti naujų universitetinio lygmens kvalifikacijų (Legge regionale Nr. 12 – Misure in tema di borse di studio a sostegno della qualificazione delle laureate e dei laureati pugliesi) (2009 m. gegužės 29 d.Bollettino Ufficiale della Regione Puglia Nr.o78, p. 9856, toliau – Regioninis įstatymas) apibrėžiamos paramos antrosios pakopos studijoms priemonės pagal ESF Regione Puglia veiklos programos planus.
6
Regioninio įstatymo 2 straipsnyje nustatomos įvairios sąlygos, kurias antrosios pakopos studijų organizavimo įstaigos turi įvykdyti, kad atitinkamų paskaitų lankymas galėtų būti finansuojamas iš pasiūlytų studijų stipendijų.
7
Šios sąlygos skiriasi atsižvelgiant į tai, pirma, ar tai valstybiniai ar privatūs, Italijos ar užsienio universitetai, pripažinti pagal nacionalinę teisę, antra, ar tai privačios ar valstybinės aukštojo mokslo įstaigos, kurios organizuoja patvirtintas magistrantūros studijas, kokios organizuojamos kitose aukštojo mokslo įstaigose, atitinkančiose specialias sąlygas, be kita ko, susijusias su jų antrosios pakopos studijų organizavimo veiklos trukme.
8
Kiek tai susiję su pastarosios kategorijos įstaigomis, Regioninio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
„Suinteresuotųjų asmenų pasirinktos magistrantūros studijos turi būti organizuojamos privačių arba valstybinių aukštojo mokslo įstaigų, kurios pastaruosius dešimt kalendorinių metų iki pranešimo apie stipendijų skyrimo konkursą paskelbimo dienos be pertraukų organizavo antrosios pakopos universitetines studijas, kurios patvirtintos dokumentais. „Antrosios pakopos universitetinės studijos“ suprantamos kaip studijos, skirtos tik asmenims, jau turintiems pirmosios pakopos studijų, kurios truko ne mažiau nei 800 valandų, laurea diplomą. Finansuojamą veiklą mokymo įstaiga turi vykdyti kaip pagrindinė vykdytoja, o ne kaip partnerė. Net ir tokiu atveju suinteresuotųjų asmenų pasirinktos magistrantūros studijos iš viso turi trukti ne mažiau nei 800 valandų, iš kurių mažiausiai 500 valandų turi sudaryti paskaitos auditorijose, ir mažiausiai 30 % bendros magistrantūros studijų trukmės turi sudaryti praktika.“
9
2009 m. gruodžio 2 d. Apulijos regiono profesinio mokymo tarnybos vadovas patvirtino pranešimą apie stipendijų skyrimo konkursą, kaip tai nustatyta Regioniniame įstatyme.
10
Šiame pranešime, be kita ko, nurodoma, kad šios stipendijos pirmiausia gali būti skiriamos privačių arba valstybinių aukštojo mokslo įstaigų, galinčių įrodyti nepertraukiamų antrosios pakopos studijų organizavimą laikotarpiu nuo 1999 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. gruodžio 3 d. (toliau – dešimties metų trukmės veiklos sąlyga), organizuojamoms antrosios pakopos magistrantūros studijoms.
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
11
Dirextra yra privati aukštojo mokslo įstaiga, kuri gali pagrįsti daugiau nei 8000 val. trukmės antrosios pakopos magistro studijų organizavimo veiklą, kurią ji vykdė tik penkerius veiklos metus prieš paskelbiant pranešimą apie stipendijų skyrimo konkursą, o ne dešimt metų, kaip to reikalaujama pagal Regioninį įstatymą.
12
Dirextra ieškinyje, kurį ji pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, ginčijo dešimties metų trukmės veiklos sąlygos teisėtumą ir prašė panaikinti 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir pranešimą apie stipendijų skyrimo konkursą.
13
Iš tiesų bendrovė ieškovė tvirtina, kad toks reikalavimas yra nesuderinamas su bendraisiais konkurencijos, proporcingumo, nediskriminavimo ir vienodo vertinimo principais ir, konkrečiai kalbant, su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 ir paskesniais straipsniais bei 101 ir paskesniais straipsniais, taip pat su 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL L 134, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 19), 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132) ir 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, p. 36) nuostatomis.
14
Nors, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo manymu, šios direktyvos šioje byloje netaikytinos, šis teismas iš esmės mano, kad paslaugų teikimo laisvės apribojimai, išplaukiantys iš dešimties metų trukmės veiklos sąlygos, rodo skirtingą požiūrį, kuris nesuderinamas su ESF veiklos tikslu, būtent – patobulinti visos mokymo sistemos kokybę. Jei vykdant atranką paslaugų teikėjams būtų taikoma tokia sąlyga, tai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo manymu, būtų neproporcinga ir nebūtų pritaikyta paskaitų, kurios galėtų būti finansuojamos, konkrečiai trukmei (ne mažiau kaip 800 val. per metus) ir net pernelyg griežta, atsižvelgiant į Europos Sąjungos veiksmų programos tikslus.
15
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog ši paslaugų teikėjų atranka galėtų būti įgyvendinta taikant sąlygas, kurios mažiau ribotų konkurenciją ir būtų proporcingos įstaigų, galinčių įrodyti savo aukštą profesionalumą, organizuojamų magistrantūros studijų laikotarpiui, neiškreipiant konkurencijos ir nepažeidžiant mokymo kokybės ir užtikrinant teisę mokyti ir idėjų pliuralizmą, kurios saugomos EŽTK 9 ir 10 straipsniais ir Chartijos 11 ir 14 straipsniais.
16
Šiomis aplinkybėmis Tribunale amministrativo regionale per la Puglia nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar tokia nuostata, kaip antai [Regioninio įstatymo] 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kuria ribojama galimybė patekti į specifinių paslaugų (antrosios pakopos universitetinių magistrantūros studijų organizavimas), skirtų švietimo kokybei vietos lygiu tobulinti, teikimo rinką, nustatant Bendrijos priemonės tikslo atžvilgiu (tobulinti mokymo kokybę ir todėl atrinkti reikiamą kvalifikaciją turinčius subjektus) neobjektyviai pasirinktą ir suformuluotą vienintelį reikalavimą (atitikti valandų skaičių, paskirstytą per nepagrįstai ilgą laikotarpį), neatsižvelgiant į konkrečią specifinės paslaugos trukmę, yra suderinama su [SESV] 56 ir paskesniais, 101 ir paskesniais straipsniais , 107 ir paskesniais straipsniais bei juose įtvirtintais konkurencijos, proporcingumo, nediskriminavimo ir vienodo vertinimo principais, taikomais kartu su [EŽTK] 9 ir 10 straipsniais, jos Papildomo protokolo 2 straipsniu ir [Chartijos] 11 ir 14 straipsniais?“
Dėl prejudicinio klausimo
Pirminės pastabos
17
Tiek, kiek prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo pateikti savo vertinimą dėl valstybės narės teisės aktų atitikties Sąjungos teisės aktams, primintina, kad per prejudicinio sprendimo procedūrą Teisingumo Teismas neturi vertinti nacionalinės teisės suderinamumo su Bendrijos teise. Tačiau Teisingumo Teismas yra kompetentingas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui pateikti bet kokį su Sąjungos teise susijusį išaiškinimą, leidžiantį šiam įvertinti tokį suderinamumą, kad galėtų priimti sprendimą savo nagrinėjamoje byloje (šiuo klausimu žr. 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International, C-42/07, Rink. p. I-7633, 37 punktą).
18
Svarstydamas klausimą, ar reikalavimas, dėl kurio tam tikros aukštojo mokslo įstaigos negali suteikti savo paslaugų studentams, pateikusiems prašymus skirti regioninę stipendiją, kuri finansuojama iš ESF, yra pernelyg griežtas pagal Sąjungos teisę, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės klausia, ar reikalavimai, susiję su paslaugų teikimo laisve, įtvirtinta SESV 56 straipsnyje, draudžia tokią sąlygą. Todėl jo argumentai dėl proporcingumo ir nediskriminavimo principų turi būti laikomi atitinkančiais argumentus dėl šių reikalavimų ir į juos atskirai atsakyti nereikia.
19
Be to, sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pakankamai pagrįstai nenurodoma į SESV 101 ir paskesnius straipsnius, susijusius su konkurencija, į 107 ir paskesnius straipsnius, susijusius su valstybės pagalba, bei į Chartijos 11 ir 14 straipsnius, kad Teisingumo Teismas galėtų įvertinti jų svarbą ir vėliau priimti sprendimą dėl minėto prašymo, kiek jis susijęs su šiomis nuostatomis.
20
Galiausiai primintina, kad Sąjungos teisė nereglamentuoja EŽTK ir valstybių narių teisės sistemų santykio ir neapibrėžia pasekmių, kurias turėtų nustatyti nacionalinis teismas, esant kolizijai tarp šia konvencija užtikrinamų teisių ir nacionalinės teisės normos (šiuo klausimu žr. 2012 m. balandžio 24 d. Sprendimo Kamberaj, C‑571/10, 62 punktą ir 2013 m. vasario 26 d. Sprendimo Åkerberg Fransson, C‑617/10, 44 punktą). Taigi Teisingumo Teismas neturi priimti sprendimo dėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymo, nes jis yra susijęs su EŽTK ir jos Papildomu protokolu.
Dėl laisvo paslaugų judėjimo
21
Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, jog pagal SESV 56 straipsnį reikalaujama ne tik panaikinti bet kokią kitoje valstybėje narėje įsisteigusio paslaugų teikėjo diskriminaciją dėl pilietybės, bet ir panaikinti bet kokį apribojimą, net taikomą ir nacionaliniams, ir kitų valstybių narių paslaugų teikėjams, jeigu jis draudžia, trukdo ar daro ne tokią patrauklią paslaugų teikėjo, įsteigto kitoje valstybėje narėje, kurioje jis teisėtai teikia analogiškas paslaugas, veiklą (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Citroën Belux, C‑265/12, 35 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
22
Šioje byloje negalima atmesti galimybės, kad iš švietimo įstaigos, įsteigtos ne Italijos Respublikoje, o kitose valstybėse narėse, atimama galimybė teikti savo paslaugas studentams, kurie gali pasinaudoti galimybe gauti regioninę stipendiją, nes šios įstaigos netenkina Regioniniame įstatyme nustatytos dešimties metų trukmės veiklos reikalavimo.
23
Be to, tokia nuostata, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią nustatoma studijų stipendijų skyrimo sąlyga, kad švietimo įstaiga, kurioje studentas ketina studijuoti, turi pateisinti nepertraukiamą dešimties metų veiklą, gali atgrasinti šį studentą studijuoti mokslo įstaigose, kurios neįvykdo šios sąlygos, ir taip padaryti jų veiklą ne tokią patrauklią.
24
Toks laisvės teikti paslaugas apribojimas leistinas, tik jeigu juo siekiama Sutartį atitinkančio teisėto tikslo ir jis grindžiamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, su sąlyga, kad tokiu atveju šis apribojimas yra tinkamas norint pasiekti tikslą ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti (žr., be kita ko, minėto Sprendimo Citroën Belux 37 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
25
Šioje byloje iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamo Regioninio įstatymo tikslas, siekiant palengvinti jaunų diplomantų, kurie niekuomet nedirbo arba neteko darbo, patekimą į darbo rinką, yra užtikrinti, jog antrosios pakopos universitetinės studijos, kurių prieinamumas palengvinamas skiriant stipendijas, būtų aukštos kokybės. Neginčytina, kad antrosios pakopos studijų finansavimui nustatyta sąlyga, kuria siekiama užtikrinti šių studijų kokybę, atitinka privalomąjį bendrąjį interesą. Gali būti, kad tikslas užtikrinti aukštą universitetinių studijų lygį yra pagrįstas, jog pateisintų pagrindinių laisvių apribojimus (šiuo klausimu žr. 2003 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Neri, C-153/02, Rink. p. I-13555, 46 punktą).
26
Pats mokslo įstaigoms nustatytas minimalios trukmės veiklos reikalavimas yra tinkama priemonė tikslui pasiekti.
27
Be to, iš Teisingumo Teismo turimos informacijos nematyti, kad nepertraukiamos dešimties metų trukmės veiklos reikalavimas, siekiant įtraukti į įstaigų, kuriose galėtų studijuoti atitinkami studentai, sąrašą, viršija tai, kas būtina tikslui pasiekti.
28
Iš tiesų neginčytina, kad pagal nagrinėjamo Regioninio įstatymo 2 straipsnį studentams suteikiama galimybė studijuoti ne tik valstybiniuose arba privačiuose Italijos arba užsienio universitetuose, kurie yra pripažinti pagal nacionalinę teisę, bet ir privačiose arba valstybinėse aukštojo mokslo įstaigose, kurios organizuoja patvirtintas magistrantūros studijas, arba dar kitose įstaigose, kurių organizuojamos magistrantūros studijos nėra patvirtintos. Neatrodo, kad būtų pernelyg griežta iš šių pastarųjų, kurios yra vienintelės, kurioms netaikoma dešimties metų trukmės veiklos sąlyga, reikalauti, jog jos pateisintų pakankamos trukmės patirtį, kuri leistų, nesant jokios valstybinės kontrolės ir formalaus magistrantūros studijų patvirtinimo, preziumuoti, jog jų mokymo kokybė atitinka pagal Italijos teisę pripažintų universitetų ir įstaigų, kurie organizuoja patvirtintas magistrantūros studijas, mokymo kokybę.
29
Šiuo klausimu neatrodo, kad reikalaujama dešimties metų trukmė būtų pernelyg ilga atsižvelgiant į terminus, kuriems pasibaigus universitetai pripažįstami pagal Italijos teisę arba baigtos magistrantūros studijos patvirtinamos kaip patvirtintos studijoms, kurios buvo baigtos kitose antrosios pakopos mokymo įstaigose.
30
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimą reikia atsakyti taip: SESV 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis nedraudžia tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią reikalaujama, jog aukštojo mokslo įstaigos, kuriose ketina studijuoti studentai, pateikę prašymą skirti ESF finansuojamą regioninę stipendiją, pateisintų dešimties metų trukmės veiklos patirtį, kai šios įstaigos nėra nei pagal nacionalinę teisę pripažinti universitetai, nei patvirtintas magistrantūros studijas organizuojančios įstaigos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31
Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:
SESV 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis nedraudžia tokios nacionalinės teisės nuostatos, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią reikalaujama, jog aukštojo mokslo įstaigos, kuriose ketina studijuoti studentai, pateikę prašymą skirti Europos socialinio fondo finansuojamą regioninę stipendiją, pateisintų dešimties metų trukmės veiklos sąlygą, kai šios įstaigos nėra nei pagal nacionalinę teisę pripažinti universitetai, nei patvirtintas magistrantūros studijas organizuojančios įstaigos.
Parašai.
( *1 ) Proceso kalba: italų.
Full & Egal Universal Law Academy