31.3.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 98/17
2012 m. sausio 27 d. Václav Hrbek pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. lapkričio 15 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-434/10 Václav Hrbek prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
(Byla C-42/12 P)
2012/C 98/29
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantas: Václav Hrbek, atstovaujama advokato M. Sabatier
Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Outdoor Group Ltd (The)
Apelianto reikalavimai
Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:
—
patenkinti apeliaciją ir, atitinkamai, panaikinti visą Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-434/10 pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį ir šio teismo procedūros reglamento 113 straipsnį;
—
priimti galutinį sprendimą — jei atsižvelgiant į proceso stovį, tai padaryti galima — panaikinant 2009 m. rugsėjo 29 d. VRDT protestų skyriaus sprendimą dėl protesto Nr. B 1 276 692 ir 2010 m. liepos 8 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) antrosios apeliacinės kolegijos sprendimą byloje R 1441/2009-2, bei nurodyti atsakovei padengti visas bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos procesuose Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme, o taip pat VRDT protesto procedūroje, pagal procedūros reglamento 122 straipsnį;
—
alternatyviai, jei atsižvelgiant į proceso stovį, galutinio sprendimo priimti negalima, grąžinti bylą atgal iš naujo išnagrinėti Bendrajam Teismui, kad būtų priimtas sprendimas pagal Teisingumo Teismo nustatytus privalomuosius kriterijus.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas savo apeliaciją, apeliantas teigia, kad skundžiamajame sprendime padaryta klaidų neteisingai aiškinant iš dalies pakeisto 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau — BRŽR) (1) (pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 (2), įsigaliojusiu 2009 m. balandžio 13 d.), 8 straipsnio 1 dalies b punktą.
Apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo nagrinėjamų prekių ženklų taikant „visapusiško vertinimo“ arba „bendro įspūdžio“ kriterijus.
Bendrasis Teismas nesilaikė pirma minėto principo savo vertinimą grįsdamas išimtinai tuo, kad nagrinėjami prekių ženklai turi vienodą elementą „ALPINE“. Jis apsiribojo išvada, kad abu konfliktuojantys prekių ženklai yra panašūs, nes jie turi vienodą žodinį elementą „ALPINE“, bet visapusiškai prekių ženklo nevertino ir neišaiškino , kodėl kito žodžio ir vaizdinių elementų, kaip visumos, nepakanka, jog būtų galima atmesti klausimą dėl supainiojimo rizikos.
Apeliantas teigia, kad, pirma, skundžiamajame sprendime Bendrasis Teismas neišnagrinėjo keleto itin svarbių ir aktualių veiksnių, ir, antra, netinkamai pritaikė keletą labai svarbių kriterijų, pirmiausia susijusių su žodinio elemento „ALPINE“ išskirtinumo trūkumu ir jo aprašomuoju pobūdžiu.
Bendrasis Teismas nepadarė išvados dėl „alpine“ žodžio prasmės visose Europos Sąjungos kalbomis. Be to, Bendrasis Teismas iš jo paties nustatytų aplinkybių nepadarė teisingų teisinių išvadų, kiek tai susiję su termino „alpine“ aiškia prasme ir nepadarė aiškios išvados dėl termino „alpine“ skiriamojo ir aprašomojo pobūdžio nebuvimo, manydamas, kad elemento „alpine“ tariamai silpnas skiriamasis arba aprašomasis pobūdis neužkerta kelio supainiojimo pavojui. Bendrasis Teismas nustatė, kad „ALPINE“ abiejuose žymenyse yra vyraujantis elementas, tačiau neatsižvelgė į tai, jog ankstesnis prekių ženklas ALPINE neturėjo skiriamojo pobūdžio arba bent į tai, kad jis buvo labai nedidelis. Skundžiamo sprendimo motyvuose yra prieštaravimų, kuriais vadovaudamasis Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad nagrinėjami prekių ženklai konceptualiai yra panašūs, tačiau neatsižvelgė į tai, jog ankstesnis prekių ženklas ALPINE neturėjo skiriamojo pobūdžio arba bent į tai, kad jis buvo labai nedidelis. Žodinio elemento „ALPINE“ konceptualinis lyginimas nėra svarbus, nes jis neturi skiriamojo pobūdžio.
Apeliantas teigia, kad Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime iš jo paties nustatytų aplinkybių nepadarė teisingų teisinių išvadų, kiek tai susiję su atitinkamos visuomenės dalies dėmesingumo laipsniu.
Bendrasis Teismas negali, pats sau neprieštaraudamas, teigti, kad, kiek tai susiję su slidinėjimo apranga, slidinėjimo batais, slidinėjimui skirtais galvos apdangalais, o taip pat kuprinėmis ir kuprinėmis žygiams, atitinkamos visuomenės dalį sudaro gerai informuoti ir ypač dėmesingi vartotojai, ir tvirtinti, jog prekės ženklai ir prekės buvo panašios.
Apeliantas teigia, kad skundžiamajame sprendime esami trūkumai atsirodo iškraipius faktus, ir pažeidus motyvavimo pareigą, susijusią su prekių lyginimu.
Bendrasis Teismas teigė, kad apeliantas nepateikė konkrečių argumentų, paneigiančių Apeliacinės tarybos išvadas. Kiek tai susiję su nagrinėjamų prekių ir paslaugų panašumo laipsnio vertinimu, į tai, kas neišplaukia iš įrodymų arba nėra tikrai žinoma, atsižvelgti negalima. Įrodinėjimo, kad prekės ir paslaugos yra panašios, našta tenka protestą pateikusiam asmeniui, o ne Bendrijos prekių ženklo, dėl kurio pateikta registracijos paraiška, savininkui. Bendrasis Teismas savo sprendime turi nurodyti teisinį pagrindą ir nurodyti jo motyvus. Bendrasis Teismas neįrodė, kad atitinkamos prekės rinkoje yra identiškos, panašios ar vieną kitą papildančios, o pasitenkino tik teiginiais, nepateikdamas nei jų motyvų, nei pavyzdžių, kurie tokią jo prielaidą pagrįstų.
(1) OL L 11, p. 1
(2) OL L 78, p. 1
Full & Egal Universal Law Academy