9.6.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 165/8
2012 m. vasario 10 d.Quinn Barlo Ltd, Quinn Plastics NV ir Quinn Plastics GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimo, priimto byloje T-208/06 Quinn Barlo Ltd, Quinn Plastics NV ir Quinn Plastics GmbH prieš Europos Komisiją
(Byla C-70/12 P)
2012/C 165/14
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantės: Quinn Barlo Ltd, Quinn Plastics NV ir Quinn Plastics GmbH, atstovaujamos advocaat F. Wijckmans ir avocate M. Visser
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:
—
visų pirma, panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą tiek, kiek juo konstatuojama, kad apeliantės pažeidė SESV 101 straipsnį, ir dėl šios priežasties nepanaikintas sprendimo 1 straipsnis, kiek jis susijęs su apeliantėmis;
—
nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą tiek, kiek pasinaudodamas savo neribota jurisdikcija jis tik sumažino 10 % pradinę baudą, tačiau nepanaikino sprendimo dalies, kurioje apskaičiuojant baudą buvo atsižvelgta į padidinimą dėl pažeidimo trukmės;
—
nepatenkinus pirmesnių reikalavimų, panaikinti Bendrojo Teismo sprendimo dalį, kurioje pagrindinė bauda dėl nevienodo požiūrio sumažinama tik 25 %, pasinaudojant savo neribotą jurisdikciją nustatyti didesnį santykinį rodiklį, kuris parodytų, kad apeliantės nėra atsakingos už kartelio epizodus, susijusius su PMMA liejimo junginiais ir PMMA sanitariniais gaminiais, ir užtikrinti, kad toks didesnis sumažinimas atitiktų bendrąjį proporcingumo principą.
—
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas kaip nustatyta Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Quinn Barlo Ltd, Quinn Plastics NV ir Quinn Plastics GmbH prašo apeliaciniame skunde nurodyta apimtimi panaikinti 2011 m. lapkričio 30 d. Bendrojo Teismo sprendimą, priimtą byloje T-208/06, Quinn Barlo Ltd, Quinn Plastics NV ir Quinn Plastics GmbH prieš Europos Komisiją. Bendrojo Teismo sprendimas susijęs su aptariamu karteliu, kurį sudaro visų antikonkurencinių susitarimų sudarymas bei veiksmų derinimas metakrilatų sektoriuje [2006 m. gegužės 31 d. Komisijos sprendimas C(2006) 2098 galutinis dėl procedūros pagal EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla Nr. COMP/F/38.645 — Metakrilatai)]. Sprendime konstatuota, kad Quinn Barlo Ltd, Quinn Plastics NV ir Quinn Plastics GmbH pažeidė EB 81 straipsnį ir Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimo 53 straipsnį, nes dalyvavo sudarant visus antikonkurencinius susitarimus ir derinant veiksmus dėl polimetilmetakrilato kietųjų lakštų ir konstatuota, kad šios bendrovės yra atsakingos už dalyvavimą kartelyje nuo 1998 m. balandžio mėn. iki 1998 m. spalio mėn. pabaigos ir nuo 2000 m. vasario 24 d. iki 2000 m. rugpjūčio 21 d.
Grįsdamos savo reikalavimus Quinn Barlo Ltd, Quinn Plastics NV ir Quinn Plastics GmbH nurodo tris pagrindus.
Pirmasis pagrindas, pateiktas kaip pagrindinis, yra susijęs su tuo, kad Bendrasis Teismas, nusprendęs, jog pažeistas SESV 101 straipsnis, blogai pritaikė Sąjungos teisę ir (arba) padarė teisės klaidą, taikydamas Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnį (1). Komisija ir Bendrasis Teismas manė, kad SESV 101 straipsnio pažeidimas teisiškai pakankamai įrodytas remiantis teisiniu kriterijumi, kurį sudaro a) apeliančių dalyvavimo keturiuose susitikimuose įrodymas ir b) įrodymo, kad apeliantės viešai atsiribojo nuo šių susitikimų turinio, nebuvimas. Taip elgdamiesi Komisija ir Bendrasis Teismas nepaisė objektyvių ir neginčijamų argumentų, įrodančių, kad šis teisinis kriterijus yra netinkamas ir bet kuriuo atveju nepakankamas, kad būtų galima konstatuoti, jog apeliantės pažeidė SESV 101 straipsnį. Todėl remdamiesi šiuo kriterijumi, Komisija ir Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsnį ir teisiškai nepakankamai įrodė, kad SESV 1001 straipsnis pažeistas.
Antrąjį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoje antrojo pagrindo dalyje, pateiktoje kaip nepagrindinė, teigiama, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nesilaikė bendrojo nekaltumo prezumpcijos principo, kai iš dalies pakeitė Komisijos vertinimą dėl nurodyto pažeidimo trukmės. Remiantis bendrai pripažįstama nekaltumo prezumpcija Bendrasis Teismas negalėjo nuspręsti, kad pirmojo dalyvavimo kartelyje laikotarpio trukmė išeina už datos, kai įvyko antras susitikimas, ribų. Antrojo pagrindo antra dalis, pateikta kaip nepagrindinė, yra susijusi su tuo, kad Bendrojo Teismo sprendimas pasinaudojant neribota jurisdikcija padidinti 10 % pradinę baudą yra teisės klaida, nes toks sprendimas neatitinka bendrųjų teisėtų lūkesčių apsaugos ir vienodo požiūrio principų. Iš dviejų antrojo pagrindo dalių aišku, kad Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį.
Trečiasis pagrindas, pateiktas kaip nepagrindinis, yra susijęs su teisės klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė patvirtinęs pagrindinės baudos sumažinimą 25 % ir papildomai nesumažinęs baudos. Taip elgdamasis Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 3 dalį ir proporcingumo principą.
(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).
Full & Egal Universal Law Academy