12.5.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 138/6
2012 m. kovo 5 d. Prancūzijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2011 m. gruodžio 16 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-488/10 Prancūzija prieš Komisiją
(Byla C-115/12 P)
2012/C 138/10
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama E. Belliard, G. de Bergues ir N. Rouam
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti 2011 m. gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-488/10.
—
Priimti galutinį sprendimą dėl ginčo ir panaikinti 2010 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimą Nr. C(2010) 5229 sumažinti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paramą, skirtą pagal Bendrijų struktūrinių fondų paramos bendrojo programavimo dokumentą tikslui Nr. 1 siekti Martinikos regione Prancūzijoje, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pirmuoju ieškinio pagrindu apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad Komisija nepažeidė 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/37/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (1) 2 straipsnio 1 dalies, tikrosios ūkinės bendrijos nariams fiziniams asmenims, investavusiems į atostogų kaimelio „Club Méditerranée-Les Boucaniers“ renovavimo ir išplėtimo darbus, suteiktas mokesčių lengvatas kvalifikavusi kaip tiesiogines subsidijas pagal šią nuostatą.
Pirmojoje šio ieškinio pagrindo dalyje apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad mokestinių lengvatų priemonės gali būti kvalifikuojamos kaip subsidijos, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 93/37/EEB 2 straipsnio 1 dalį.
Antrojoje šio ieškinio pagrindo dalyje apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad mokestinė lengvata buvo tiesioginė, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/37/EEB 2 straipsnio 1 dalį, nes lengvata esą buvo suteikta dėl nagrinėjamos darbų pirkimo sutarties, nors ji nebuvo suteikta nei darbų užsakovui, nei rangovui, nei valdytojui ar objekto savininkui.
Antruoju ieškinio pagrindu apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes iškraipė ginčijamo sprendimo turinį ir Komisijos motyvus pakeitė savaisiais. Iš tikrųjų, Prancūzijos vyriausybės nuomone, Bendrasis Teismas iškraipė ginčijamo sprendimo turinį nusprendęs, kad nustatydama, ar atostogų kaimelio „Club Méditerranée-Les Boucaniers“ renovavimo ir išplėtimo darbų pirkimo sutartis patenka į Direktyvos 93/37/EEB 2 straipsnio 1 dalį, Komisija rėmėsi viso šio kaimelio paskirtimi, o ne atliktų darbų pobūdžiu.
Trečiuoju ieškinio pagrindu apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad Komisija nepažeidė Direktyvos 93/37/EEB 2 straipsnio 2 dalies „Club Méditerranée-Les Boucaniers“ renovavimo ir išplėtimo darbų pirkimo sutartis kvalifikavusi kaip sporto, poilsio ir laisvalaikio įrengimų statybos darbų pirkimo sutartis, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą.
Pirmojoje šio ieškinio pagrindo dalyje apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad Direktyvos 93/37/EEB 2 straipsnio 2 dalyje esanti sporto, poilsio ir laisvalaikio įrengimų sąvoka turi būti aiškinama plačiai ir kad ji neapsiriboja įrengimais, kuriais siekiama patenkinti tradicinius visuomenių darinių, t. y. kolektyvinius naudotojų poreikius.
Antrojoje šio ieškinio pagrindo dalyje apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad darbų pirkimo sutarčių, kaip jos suprantamos pagal Direktyvos 93/37/EEB 2 straipsnį, sąvoka turi būti aiškinama neatsižvelgiant į viešųjų darbų pirkimo sutarčių, kaip jos suprantamos pagal šios direktyvos 1 straipsnio a punktą, sąvoką ir kad todėl nusprendusi, jog byloje nagrinėjama darbų pirkimo sutartis patenka į šios nuostatos taikymo sritį, Komisija nepažeidė Direktyvos 93/37/EEB 2 straipsnio 2 dalies, nors, Prancūzijos vyriausybės nuomone, perkančioji organizacija nebuvo tiesiogiai ekonomiškai suinteresuota šia sutartimi.
(1) OL L 199, p. 54; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 2 t., p. 163.
Full & Egal Universal Law Academy