26.5.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 151/20
2012 m. kovo 13 d.Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Consiglio Nazionale dei Geologi prieš Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato
(Byla C-136/12)
2012/C 151/36
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Consiglio di Stato
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantė: Consiglio Nazionale dei Geologi
Kita apeliacinio proceso šalis: Autorità Garante della Concorrenza e del Mercato
Prejudiciniai klausimai
I.
1.
Ar nacionalinės proceso teisės normos, kuriose numatyta procesinių reikalavimų sistema, apimanti skundų pareiškimo terminus, reikalavimą nurodyti konkrečius pagrindus, draudimą keisti prašymą vykstant bylos nagrinėjimui, draudimą teismui pakeisti šalių prašymą, trukdo taikyti SESV 267 straipsnio trečią pastraipą, susijusią su paskutinės instancijos teismo pareiga prašyti priimti prejudicinį sprendimą dėl bylos šalies iškelto klausimo, susijusio su Bendrijos teisės išaiškinimu?
2.
Ar nacionaliniam teismui suteikti kontrolės įgaliojimai, t. y. įgaliojimai vertinti klausimų svarbą ir Bendrijos normos aiškumo lygį, trukdo taikyti SESV 267 straipsnio trečią pastraipą, susijusią su paskutinės instancijos teismo pareiga prašyti priimti prejudicinį sprendimą dėl bylos šalies iškelto klausimo, susijusio su Bendrijos teisės išaiškinimu?
3.
Ar SESV 267 straipsnio trečia pastraipa, jei ji būtų aiškinama taip, kad galutinės instancijos nacionalinis teismas besąlygiškai įpareigojamas prašyti priimti prejudicinį sprendimą dėl bylos šalies iškelto klausimo, susijusio su Bendrijos teisės aiškinimu, yra suderinama su protingos proceso trukmės principu, kuris taip pat įtvirtintas Bendrijos teisėje?
4.
Esant tokioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, ar nepaisydamas SESV 267 straipsnio trečios pastraipos nacionalinis teismas padaro „akivaizdų Bendrijos teisės pažeidimą“ ir ar ši sąvoka gali turėti kitokią reikšmę ir apimtį, kai valstybei pareiškiamas specialus ieškinys pagal legge 13 aprile 1988 n. 117 (1988 m. balandžio 13 d. Įstatymas Nr. 117) dėl „žalos, padarytos vykdant teismines funkcijas, atlyginimo ir civilinės teisėjų atsakomybės“ ir kai jai pareiškiamas bendro pobūdžio ieškinys dėl Bendrijos teisės pažeidimo?
II.
Tuo atveju, jeigu ES Teisingumo Teismas pritartų „negriežtos kontrolės“ koncepcijai , kuri yra kliūtis taikyti nacionalinės proceso teisės normas, susijusias su reikalavimu nurodyti konkrečius pagrindus, pateikiami ES Teisingumo Teismui prejudiciniai klausimai dėl Bendrijos teisės išaiškinimo turi būti suformuluoti taip, kaip juos suformulavo apeliantės [pagrindinėje byloje], būtent:
1.
„ Europos Teisingumo Teismui pateikiamas prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl Sutarties 101 straipsnio (buvęs — 81 straipsnis) išaiškinimo atsižvelgiant į toliau nurodytas su bylos aplinkybėmis susijusias įstatymų nuostatas ir etikos normas, taikomas geologo profesijai ir administracinėms užduotims, bei Consiglio Nazionale dei Geologi veiklos taisykles, siekiant nustatyti, ar jos atitinka ir yra suderinamos su Europos konkurencijos teisės nuostata (minėtas 101 straipsnis) ir pagal ją yra teisėtos.
Pagal Įstatymo Nr. 112/1963 9 straipsnį (ypatingą dėmesį atkreipiant į g punktą) „Consiglio Nazionale dell’Ordine be užduočių, priskirtinų jai pagal kitas nuostatas, vykdo šias užduotis: a) prižiūri, ar laikomasi profesiją reglamentuojančių įstatymų ir kitų su profesija susijusių nuostatų; b) tvarko registrą ir specialų sąrašą bei į juos įrašo ar iš jų išbraukia; c) užtikrina profesinio vardo apsaugą ir imasi veiksmų nubausti dėl neteisėto vertimosi profesija; d) taiko drausmines nuobaudas; e) jei pateikiamas prašymas, nustato honorarų dydį; f) valdo Ordine Nazionale priklausantį turtą ir kasmet rengia preliminarų bei galutinį biudžetą; g) neviršydama griežtai nustatytų asignavimų, skirtų padengti Ordine Nazionale veiklos išlaidas, sprendimu, kurį turi patvirtinti Ministro della Giustizia (teisingumo ministras), nustato metinio įnašo, kurį turi sumokėti į registrą ar specialų sąrašą įrašyti asmenys, dydį bei mokesčio už įrašymą į registrą ar sąrašą, pažymėjimų išdavimą ir nuomonės dėl honorarų dydžio pateikimą tarifus“.
Pagal Įstatymo Nr. 616/1966 14 straipsnio 1 dalį „į registrą ar specialų sąrašą įrašytam asmeniui, kurio veiksmai nesuderinami su asmens ar profesiniu orumu, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) draudimas verstis profesija, taikomas ne ilgiau nei vienerius metus; 3) išbraukimas [iš registro ar sąrašo]“.
Pagal Įstatymo Nr. 616/1966 17 straipsnį „honorarų ir profesinių atlyginimų įkainiai bei išlaidų atlyginimo kriterijai nustatomi Ministro per la Grazia e Giustizia (malonės ir teisingumo ministras) [ora Ministro della Giustizia (dabar — teisingumo ministras)] dekretu, kurį jis priima gavęs Consiglio Nazionale dei Geologi pasiūlymą ir pasitaręs su Ministro per l’Industria e per il Commercio (pramonės ir prekybos ministras) [ora Ministro per le Attività Produttive (dabar — gamybinės veiklos ministras)]“.
Pagal 2006 m. gruodžio 19 d.Nuovo Codice Deontologico (Naujas etikos kodeksas) (Sprendimas Nr. 143/2006), iš dalies pakeisto 2010 m. kovo 24 d. Sprendimu Nr. 65 tiek, kiek tai susiję su „profesinėmis paslaugomis“, 6 straipsnį „veiksmingas ir efektyvus paslaugos teikimas iš esmės priklauso nuo: darbų techninio sudėtingumo, prisiimtos atsakomybės apimties, prašymo originalumo, ankstesnių techninių sprendimų, kuriais būtų galima pasinaudoti atitinkamu atveju, buvimo, vertinamų techninių elementų apimties, koordinuotinų techninių elementų reikšmingumo, sprendimo originalumo, užduoties vykdymo trukmės ir intensyvumo, gebėjimo bendradarbiauti su užsakovais ir kitais asmenimis bei įmonėmis, dalyvaujančiomis teikiant paslaugą, darbų vertės“.
Pagal 2006 m. gruodžio 19 d.Nuovo Codice Deontologico (Sprendimas Nr. 143/2006), iš dalies pakeisto 2010 m. kovo 24 d. Sprendimu Nr. 65 tiek, kiek tai susiję su „profesiniu orumu“, 7 straipsnį „profesinis orumas iš esmės apima: išsamų profesinės paslaugos teikimą, gebėjimą prisiimti atsakomybę, veiksmingų techninių ir profesinių priemonių turėjimą, patobulintas priemones ir galimybes jas naudoti; veiksmingos ir profesionalios darbo grupės organizavimą,; darbų vykdymo priežiūrą, priemonių ir struktūrų nuolatiniam tobulinimui bei partnerių ir darbuotojų turėjimą, gebėjimą greitai ir veiksmingai bendradarbiauti su užsakovais ir privačiomis bei viešomis įstaigomis ir institucijomis bei su visuomene apskritai“.
Pagal 2006 m. gruodžio 19 d.Nuovo Codice Deontologico (Sprendimas Nr. 143/2006), iš dalies pakeisto 2010 m. kovo 24 d. Sprendimu Nr. 65 tiek, kiek tai susiję su „įkainiais“, 17 straipsnį „nustatydamas profesinį atlyginimą geologas turi laikytis Dekreto įstatymo Nr. 223/2006, pertvarkyto į Įstatymą Nr. 248/2006, reikalavimų, Codice Civile (Civilinis kodeksas) 2233 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto atitikties principo ir bet kuriuo atveju visų galiojančių įstatymų nuostatų šioje srityje. 1971 m. lapkričio 18 d. ministro dekretu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais patvirtinti profesiniai įkainiai ir 2001 m. balandžio 4 d. ministro dekretu patvirtinti įkainiai viešųjų pirkimų srityje tiek, kiek tai susiję su geologais, yra teisėtas ir objektyvus profesinis — techninis referencinis pagrindas šalims vertinant, nustatant ir apibrėžiant atlyginimą“. Konkrečiai kalbant, reikia nurodyti, jog šiuo klausimu šio Europos Teismo prašoma atsakyti, ar nurodytą Sutarties 101 straipsnį atitinka Dekretas įstatymas Nr. 223/2006, kuris yra be išlygų privalomas galiojantis teisės aktas, su skaitmenine — chronologine tvarka, sudarančia vidaus ir Bendrijos lygiu vienintelę nuo seno galiojančią ir teisėtą sistemą, kuri neturi jokios įtakos teisės normos žinojimui ir privalomam taikymui.
Pagal 2006 m. gruodžio 19 d.Nuovo Codice Deontologico (Sprendimas Nr. 143/2006), iš dalies pakeisto 2010 m. kovo 24 d. Sprendimu Nr. 65 tiek, kiek tai susiję su „įkainių nustatymu“, 18 straipsnį „pagal galiojančius teisės aktus siekdamas užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, geologas, vykdantis įvairių formų profesinę veiklą, t. y. individualiai, bendrovėje ar asociacijoje, nustatydamas savo įkainius turi atsižvelgti į užduoties apimtį ir sudėtingumą, profesinį orumą, reikalingas technines žinias ir prisiimtus įsipareigojimus. Ordine, atsižvelgdama į profesinio konkurencingumo principus, prižiūri, kaip [šių reikalavimų] laikomasi“.
Pagal 2006 m. gruodžio 19 d.Nuovo Codice Deontologico (Sprendimas Nr. 143/2006), iš dalies pakeisto 2010 m. kovo 24 d. Sprendimu Nr. 65 tiek, kiek tai susiję su „viešaisiais pirkimais“, 19 straipsnį „per viešųjų pirkimų procedūrą, per kurią viešoji administracija atlyginimui teisėtai netaiko profesinių įkainių, geologas vis dėlto turi įvertinti savo pasiūlymą pagal užduoties apimtį ir sudėtingumą, profesinį orumą, reikalingas technines žinias ir prisiimtus įsipareigojimus“.
Reikia atsižvelgti į:
—
Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2137/85 dėl „Europos ekonominių interesų grupių (EEIG) (1)“ įsteigimo siekiant padėti savo nariams vykdyti arba plėsti ekonominę veiklą, kurio 6 konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad jame įtvirtintomis nuostatomis neapribojamas teisės normų ir (arba) etikos kodeksų, reglamentuojančių verslo ir profesinės veiklos sąlygas, taikymas nacionaliniu lygiu;
—
Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl „profesinių kvalifikacijų pripažinimo“ (2), kurio 43 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „ši direktyva taip pat taikoma laisvosioms profesijoms (jeigu jos reglamentuojamos), kuriomis, vadovaujantis šia direktyva, asmeniškai, atsakingai ir profesiniu atžvilgiu nepriklausomai užsiima, turėdami atitinkamą kvalifikaciją, asmenys, teikiantys intelektualaus pobūdžio abstrakčias paslaugas kliento ir visuomenės naudai. Užsiėmimui profesija valstybėse narėse pagal EB sutartį gali būti taikomi specifiniai teisiniai apribojimai, kurie remiasi nacionaliniais teisės aktais ir privalomomis nuostatomis, kurios šiame kontekste nustatomos nepriklausomai atitinkamas profesijas atstovaujančių subjektų, kuriomis saugomas ir vystomas profesionalumas bei paslaugų kokybė ir santykių su klientu konfidencialumas“.
—
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl „paslaugų vidaus rinkoje“, vadinamąją „paslaugų direktyva“ (3), kurios 115 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „Bendrijos lygio elgesio kodeksais siekiama nustatyti minimalius elgesio standartus ir papildyti valstybių narių teisinius reikalavimus. Jie neužkerta kelio valstybėms narėms, laikantis Bendrijos teisės, imtis griežtesnių teisinių priemonių, o nacionalinėms profesinėms įstaigoms — nustatyti didesnę apsaugą savo nacionaliniuose elgesio kodeksuose“.
Galiausiai šio Europos Teisingumo Teismo prašoma pateikti nuomonę dėl to, ar Sutarties 101 straipsnį atitinka teisinis ir organizacinis struktūrinis skirtumas tarp profesinės ir komercinės bendrovių bei tarp profesinės ir komercinės konkurencijos“.
2.
„a)
Ar SESV 101 straipsniu ar kita Europos teisės nuostata draudžiama ir (arba) kliudoma nustatant profesinį atlyginimą, kaip antai šioje byloje geologo atlyginimą, atsižvelgti į asmens ir profesinį orumą?
b)
Ar pagal SESV 101 straipsnį ar kitą Europos teisės nuostatą atsižvelgimas į asmens ir profesinį orumą sukelia profesinę konkurenciją ribojančias pasekmes?
c)
Ar pagal SESV 101 straipsnį ar kitą Europos teisės nuostatą galima manyti, jog asmens ir profesinio orumo reikalavimais, kurie yra specialisto atlyginimo sudedamosios dalys, atsižvelgiant į įkainius, kurie aiškiai apibrėžti kaip nukrypstantys nuo minimalių įkainių (pagal Nuovo Codice Deontologico dei Geologi 17 straipsnyje pateikiamą aiškią ir formalią nuorodą į įstatymą, kuriame yra įtvirtintas toks leidimas nukrypti (Dekretas įstatymas Nr. 223/2006, pertvarkytas į Įstatymą 248/2006)), skatinami konkurenciją ribojantys veiksmai?
d)
Ar SESV 101 straipsniu ar kita Europos teisės nuostata draudžiama nustatant atlyginimo dydį kaip paprasčiausiu profesiniu — techniniu referenciniu pagrindu remtis profesiniais įkainiais, kurie geologų atveju nustatomi valstybės aktu, t. y. teisingumo ministro dekretu, kurį jis priima pasitaręs su gamybinės veiklos ministru, ir nuo kurių minimalaus dydžio galima nukrypti pagal Nuovo Codice Deontologio 17 straipsnyje teikiamą aiškią ir formalią nuorodą į Dekretą įstatymą Nr. 223/2006?
e)
Ar SESV 101 straipsniu ar kita Europos teisės nuostata draudžiamas ryšys tarp paslaugų apimties, asmens ir profesinio orumo reikalavimų, apibrėžtų Nuovo codice deontologico dei geologi 6 ir 7 straipsniuose, ir profesinio atlyginimo, kaip numatyta civilinio kodekso 2233 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią „bet kuriuo atveju [profesinis] atlyginimas turi atitikti darbo sudėtingumą ir profesinį orumą“?
f)
Ar atsižvelgiant į pirmesnį punktą pagal SESV 101 straipsnį remimasis Civilinio kodekso 2233 straipsnio 2 dalimi nesukelia konkurenciją ribojančių pasekmių?
g)
Ar konkurencijos srityje pagal SESV 101 straipsnį ar kitą Europos teisės nuostatą profesinė draugija, šiuo atveju geologų, kuriai taikomos specialios valstybės nuostatos, kuriomis siekiama administracinių tikslų, teisiškai prilyginama komercinių bendrovių grupėms ir susivienijimams, sudariusiems antikonkurencinius susitarimus?
h)
Ar pagal SESV 101 straipsnį ar kitą Europos teisės normą leidžiama pagal įstatymą privalomą įnašą draugijai, mokamą siekiant administracinių tikslų ir administracinėms užduotims atlikti, prilyginti prekių ir paslaugų pardavimo veiklai ir ekonominiam pelnui, gautam komercinių bendrovių susivienijimams vykdant antikonkurencinius veiksmus?
i)
Ar SESV 101 straipsniu ar kita Europos teisės norma šioje byloje galima pateisinti nuobaudos taikymą?
j)
Ar pagal SESV 101 straipsnį ar kitą Europos teisės normą teisėta iš pagal įstatymą privalomo įnašo draugijai išieškoti baudą, šį įnašą prilyginus pelnui ir pajamos, gautiems sudarius antikonkurencinį ekonominį komercinį susitarimą?
“.
III.
1.
Papildomai, jeigu Teisingumo Teismas į klausimus dėl SESV 267 straipsnio trečios pastraipos išaiškinimo atsakytų taip, kad nacionalinės proceso teisės nuostatos nėra reikšmingos ir kad išlieka nacionalinio teismo pareiga imtis veiksmų, o apeliantės suformuluoti prejudiciniai klausimai būtų pripažinti kaip esantys bendro pobūdžio, prašoma atsakyti, ar pagal Bendrijos teisę, susijusią su konkurencija ir profesijomis, ir konkrečiai kalbant, pagal apeliantės klausimuose nurodytas Bendrijos teisės nuostatas draudžiama priimti profesinės etikos kodeksus, kuriuose būtų nustatyta, jog atlyginimas priklauso nuo asmens ir profesinio orumo, atlikto darbo kokybės ir kiekio, ir todėl dėl mažesnio už minimalius įkainius (kuriais nepažeidžiama konkurencija) atlyginimo būtų galima bausti drausmine tvarka dėl etikos taisyklių pažeidimo?
2.
Papildomai, jeigu Teisingumo Teismas į klausimus dėl SESV 267 straipsnio trečios pastraipos atsakytų taip, kad nacionalinės proceso teisės nuostatos nėra reikšmingos ir kad išlieka nacionalinio teismo pareiga imtis veiksmų, o apeliantės suformuluoti prejudiciniai klausimai būtų pripažinti kaip esantys bendro pobūdžio, prašoma atsakyti, ar Bendrijos teisė, susijusi su konkurencija, konkrečiai kalbant, ar tvarka, kuria draudžiami ribojantys susitarimai, gali būti aiškinama taip, kad ribojantį susitarimą gali lemti profesinių draugijų patvirtintos etikos taisyklės, jei tose taisyklėse nurodžius asmens ir profesinį orumą bei atlikto darbo kiekį ir kokybę kaip specialisto atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, įtvirtinamas draudimas nukrypti nuo minimalių įkainių ir dėl šio draudimo nukrypti ribojama konkurencija?
3.
Papildomai, jeigu Teisingumo Teismas į klausimus dėl SESV 267 straipsnio trečios pastraipos išaiškinimo atsakytų taip, kad nacionalinės proceso teisės nuostatos nėra reikšmingos ir kad išlieka nacionalinio teismo pareiga imtis veiksmų, o apeliantės suformuluoti prejudiciniai klausimai būtų pripažinti kaip esantys bendro pobūdžio, tuo atveju, kai nacionalinėje teisėje nustatytos griežtesnės nei Bendrijos konkurencijos apsaugos taisyklės, kuriose visų pirma nustatyta, jog galima nukrypti nuo minimalių profesinių įkainių, kai pagal Bendrijos teisę, panašu, atvirkščiai, tam tikromis sąlygomis neleidžiama nukrypti nuo minimalių įkainių, ir kai profesinės draugijos, kuri nustato draudimą nukrypti nuo minimalių tarifų, veiksmai nacionalinės teisės požiūriu sudaro konkurenciją ribojantį susitarimą, nors pagal Bendrijos teisę taip galėtų ir nebūti, prašoma atsakyti, ar pagal Bendrijos konkurencijos teisę, o būtent susijusią su konkurenciją ribojančiais susitarimais, draudžiama laikyti, kad dėl tokio elgesio tik pagal nacionalinę teisę, o ne ir pagal Bendrijos teisę, gali būti baudžiama kaip dėl ribojančio susitarimo, kai nacionalinės konkurenciją saugančios nuostatos yra griežtesnės už Bendrijos nuostatas?
(1) OL L 199, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 83.
(2) OL L 255, p. 22.
(3) OL L 376, p. 36.
Full & Egal Universal Law Academy