23.6.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 184/7
2012 m. gegužės 9 d.Grazer Wechselseitige Versicherung AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. vasario 28 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-282/08 Grazer Wechselseitige Versicherung AG prieš Europos Komisiją
(Byla C-215/12 P)
2012/C 184/13
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Grazer Wechselseitige Versicherung AG, atstovaujama advokato H. Wollmann
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė prašo:
1.
Panaikinti skundžiamą sprendimą;
2.
Priimti galutinį sprendimą dėl ginčo ir panaikinti 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos C 56/06 (ex NN 77/06), kurią Austrija suteikė Bank Burgenland privatizavimui, (OL L 239, 2008 m. rugsėjo 6 d., p. 32) ir priteisti iš Europos Komisijos Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas;
3.
Subsidiariai, kiek tai susiję su antra reikalavimų dalimi, grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šis apeliacinis skundas paduotas dėl 2012 m. vasario 28 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-282/08 — Bank Burgenland. Ieškovė ginčija visą Bendrojo Teismo sprendimą. Pirma, skundžiamajame sprendime padaryta procedūros klaidų, kurios pažeidė ieškovės interesus. Antra, savo sprendimu Bendrasis Teismas keliais aspektais pažeidė Europos teisę. Ieškovė nurodo šiuos pagrindus:
Pirmuoju pagrindu Grazer Wechselseitige Versicherung AG nurodo Sąjungos teisės pažeidimą. Bendrasis Teismas mano, kad vykdydama privatizaciją Land Burgenland neturėjo atsižvelgti į Land Burgenland suteiktas garantijas dėl Bank Burgenland turimų įsiskolinimų. Šie svarstymai yra teisiškai klaidingi. Bendrasis Teismas netinkamai taikė privataus investuotojo kriterijų. Jis neatsižvelgė į tai, kad Bank Burgenland turimus neapibrėžtuosius įsipareigojimus sudaro įpareigojimai, kuriuos Land įgijo kaip banko savininkas. Pagal Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo praktiką kitose bylose, kaip antai byloje Ryanair (1), taikant privataus investuotojo kriterijų reikia atsižvelgti į valstybės narės ekonominės veiklos srityje suteiktą garantiją. Be to, Bendrojo Teismo teisinė pozicija nedera su Bendrijos teisės aktų veiksmingumu pagalbos srityje. Bendrojo Teismo teiginys, kad privatizuodamos bankus ES valstybės narės neturi atsižvelgti į tai, jog įgijėjas išlaisvina valstybę narę nuo esamų valstybės garantijų, gali sukurti didelių kliūčių valdant finansų krizę ir mažinant šiuo metu Europoje esamą valstybės skolą.
Savo antrajame pagrinde ieškovė teigė, kad skundžiamajame sprendime padaryta procedūros klaida, nes Bendrasis Teismas nepareiškė savų svarstymų dėl pagrindinio ieškinio pagrindo, bet visiškai pasirėmė Komisijos pastabomis. Šiuo atveju Komisijos vertinimas, pagal kurį (tariami) Land konkurso sąlygų trūkumai neturėjo jokio poveikio pateiktų paraiškų sumai, buvo klaidingas. Be to, neįsigilinęs atkartodamas šį klaidingą teisinį vertinimą pats Bendrasis Teismas pažeidė Sąjungos teisę. Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl klaidingų konkurso sąlygų pareiškėjai gali pateikti paraišką su didesne kaina nei teikiant paraišką nesant sąlygų. Panašu, kad privatizuojant Bank Burgenland konsorciumas, kurio paraiška buvo atmesta, siekdamas kompensuoti savo paraiškos kokybinį trūkumą (t. y. rizika, kad pardavimo konsorciumui atveju Land turėtų panaudoti savo garantijas), pasiūlė didesnę pirkimo kainą. Jei Bendrasis Teismas manė, kad kokybinis kriterijus „išlaisvinimas nuo garantijos“ nebuvo priimtinas atsižvelgiant į teisės aktus pagalbos srityje, jis tuo pat metu turėjo tik nustatyti, ar konsorciumo paraiškoje buvo nurodyta tinkama Bank Burgenland rinkos vertė (neskaitant pagalbos).
Trečiuoju pagrindu ieškovė nurodo savo teisės būti išklausytai pažeidimą. Bendrasis Teismas neišnagrinėjo esminio pagrindo. Bylos šalys nesiginčija, kad net pardavus konsorciumą Bank Burgenland prieš baigiant privatizaciją būtų papildomai išleidęs 320 mln. eurų vertės obligacijų emisiją. Šios obligacijos buvo pagrįstos Land garantijomis. Šiuo klausimu ieškovė savo ieškinyje 2008 m. liepos 17 d. aiškiai nurodė, kad dėl šios priemonės konsorciumas gavo gerokai daugiau naudos nei pati ieškovė. Komisija lygindama abi paraiškas į tai neatsižvelgė. Skundžiamajame sprendime Bendrasis Teismas šiuo pagrindu nesirėmė. Todėl Bendrasis Teismas galutinai neišnagrinėjo ieškovės nurodytų pagrindų ir atėmė iš Bendrijos teismo galimybę įgyvendinti jam patikėtą priežiūrą.
(1) 2008 m. gruodžio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Ryanair prieš Komisiją, T-196/04, Rink. p. II-03643.
Full & Egal Universal Law Academy