7.7.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 200/9
2012 m. gegužės 22 d.Northern Ireland Department of Agriculture and Rural Development pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. kovo 6 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimtos nutarties byloje Northern Ireland Department of Agriculture and Rural Development prieš Europos Komisiją, T-453/10
(Byla C-248/12 P)
2012/C 200/17
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Northern Ireland Department of Agriculture and Rural Development, atstovaujama Departmental Solicitor's office solisitoriaus K. J. Brown, baristerių QC D. Wyatt, V. Wakefield
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
—
Panaikinti Bendrojo Teismo nutartį.
—
Pripažinti DARD ieškinį dėl panaikinimo priimtinu ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui DARD ieškinio dėl panaikinimo pagrįstumui ištirti.
—
Priteisti iš Komisijos DARD bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas ir pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kiek jos susijusios su nepriimtinumu pagrįstu prieštaravimu.
—
Atidėti klausimo dėl likusių bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas nenustatė ir nepritaikė teisingo teisinio kriterijaus, t. y. Sprendimai Piraiki-Patraiki ir Dreyfus iš esmės yra tik platesnio teisinio principo pavyzdžiai, pagal kurį kiekvienas asmuo yra tiesiogiai susijęs su Sąjungos teisės aktu, kai šis aktas turi įtakos jo teisinei padėčiai, jeigu jo įgyvendinimas tokiu būdu yra „visiškai vienareikšmis“, arba bet kokia kita galimybė yra „absoliučiai teorinė“ arba yra „akivaizdu“, kad bet kokia diskrecija bus naudojamasi tam tikru būdu. Anot apeliantės, šis principas turi būti taikomas kiekvienos bylos faktinėms aplinkybėms.
Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir pažeidė teisinio saugumo principą, nes bandė apriboti Sprendimų Piraiki-Patraiki ir Dreyfus taikymo sritį (visų pirma kai nusprendė, kad jie taikomi tik tais atvejais, kai Sąjungos teisės aktas buvo priimtas valstybės narės prašymu, arba atvejais su „labai specifinėmis faktinėmis aplinkybėmis“.
Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes susiaurino teisės paduoti ieškinį pagal 263 straipsnį kriterijų. Apeliantės nuomone, tai prieštarauja teisingam Lisabonos sutartimi pakeisto 263 straipsnio aiškinimui, visų pirma kiek tai susiję su jo tikslu ir veiksmingos teisminės gynybos principu.
Penktasis apeliacinio skundo pagrindas: Jeigu šioje byloje Bendrasis Teismas būtų pritaikęs teisingus teisės principus, būtų buvę nuspręsta, kad DARD yra „tiesiogiai susijusi“ su teisės aktu. Konkrečiai kalbant, pagal Jungtinės Karalystės konstitucinę teisę decentralizuota administracinė institucija — šiuo atveju DARD — tiesiogiai atsakinga už nepripažintų sąnaudų padengimą. Apeliantės manymu, priežastinis ryšys yra tiesioginis ir automatinis. Jungtinės Karalystės nuostatos dėl decentralizacijos tvirtai nusistovėjusios (žr. bylą Horvath, C-428/07, Rink. p. I-6355) ir kiekvienas argumentas, pagal kurį jų taikymas nėra „visiškai vienareikšmis“, turėtų būti atmestas.
Full & Egal Universal Law Academy