4.8.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 235/9
2012 m. birželio 1 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. kovo 21 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-50/06 RENV, T-56/06 RENV, T-60/06 RENV, T-62/06 RENV ir T-69/06 RENV Airija ir kt. prieš Komisiją
(Byla C-272/12 P)
2012/C 235/16
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama V. Di Bucci, G. Conte, D. Grespan, N. Khan ir K. Walkerová
Kitos proceso šalys: Prancūzijos Respublika, Airija, Italijos Respublika, Eurallumina SpA, Aughinish Alumina Ltd
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti 2012 m. kovo 21 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) sprendimą, apie kurį Komisijai pranešta 2012 m. kovo 23 d., sujungtose bylose T-50/06 RENV, T-56/06 RENV, T-60/06 RENV, T-62/06 RENV ir T-69/06 RENV Airija ir kt. prieš Komisiją.
—
Grąžinti bylas Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo.
—
Atidėti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priėmimą.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Komisija pateikė Teisingumo Teismui apeliacinį skundą dėl 2012 m. kovo 21 d. priimto sprendimo sujungtose bylose T-50/06 RENV, T-56/06 RENV, T-60/06 RENV, T-62/06 RENV ir T-69/06 RENV Airija ir kt. prieš Komisiją, kuriuo Bendrasis Teismas panaikino 2005 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendimą 2006/323/EB dėl mineralinės alyvos, naudojamos kaip kuras aliuminio oksido gamyboje Gardanne, Shannon regione ir Sardinijoje, neapmokestinimo akcizo mokesčiu Prancūzijoje, Airijoje ir Italijoje. (1)
Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė pateikia penkis pagrindus, susijusius su Bendrojo Teismo kompetencijos neturėjimu ir proceso Bendrajame Teisme taisyklių pažeidimais, kuriais padaryta žalos Komisijos interesams ir pažeista Sąjungos teisė.
Pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, visose sujungtose penkiose bylose savo iniciatyva iškeldamas ieškinio pagrindą, susijusį su EB 87 straipsnio 1 dalies pažeidimu dėl to, kad ginčijamos nacionalinės priemonės nepriskiriamos valstybėms narėms. Bet kuriuo atveju bylose T-56/06 RENV ir T-60/06 RENV jis savo iniciatyva iškėlė ieškinio pagrindus, susijusius su teisinio saugumo principo ir (arba) Sąjungos aktų teisėtumo prezumpcijos pažeidimu, kad panaikintų visą sprendimą, nors šie pagrindai buvo pateikti tik prieštaraujant išieškojimo tvarkai.
Antra, nusprendęs, kad konkurencijos iškraipymo sąvoka nacionalinių mokesčių įstatymų suderinimo srityje ir valstybės pagalbos srityje yra tos pačios apimties ir reikšmės, kitaip nei Teisingumo Teismas nusprendė 2009 m. gruodžio 2 d. Sprendime Komisija prieš Airiją ir kt. (C-89/08 P, Rink. p. I-11245), Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, konkrečiai tariant, pažeidė Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio antrą pastraipą, pagal kurią, kai Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą ir grąžina jam bylą, kad šis priimtų sprendimą, Bendrajam Teismui Teisingumo Teismo sprendimas teisės klausimais yra privalomas.
Trečia, manydamas, kad ginčijamo atleidimo nuo mokesčio atvejai nėra valstybės pagalba, nes juos patvirtino Taryba pagal mokesčių suderinimo taisykles, kad todėl jie nepriskiriami atitinkamoms valstybėms narėms ir kad dėl šios aplinkybės joms netaikyta Sutartyje įtvirtinta pagalbos kontrolės procedūra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidų, apibrėždamas atitinkamai Tarybos ir Komisijos kompetenciją, o taip pat ryšį tarp mokesčių suderinimo ir valstybės pagalbos kontrolės, ir pažeidė EB 87 ir 88 straipsnius bei institucinės pusiausvyros principą.
Ketvirta, Bendrasis Teismas išaiškino contra legem2001 m. kovo 12 d. Tarybos sprendimą dėl sumažintų akcizų tarifų ir atleidimo nuo akcizų tam tikroms mineralinėms alyvoms, kai jos naudojamos pagal specialią paskirtį. (2) Apeliantės nuomone, Bendrasis Teismas iš tiesų savo aiškinimą grindė Tarybos atsakymu į Bendrojo Teismo klausimą, pažeisdamas institucijų aktų aiškinimo taisykles, ir iškreipė minėto Tarybos atsakymo prasmę.
Galiausiai, Bendrojo Teismo sprendimas, kiek jis pagrįstas teisinio saugumo principo, teisėtumo prezumpcijos ir gero administravimo principo pažeidimu, yra nepakankamai motyvuotas arba jame yra tokie patys trūkumai, kaip nurodyti antrame, trečiame ir ketvirtame pagrinde.
(1) OL L 119, 2006, p. 12.
(2) OL L 84, p. 23, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 342.
Full & Egal Universal Law Academy