22.9.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 287/28
2012 m. liepos 27 d. Harald Wohlfahrt pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. gegužės 16 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimo byloje T-580/10, Harald Wohlfahrt prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
(Byla C-357/12 P)
2012/C 287/55
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantas: Harald Wohlfahrt, atstovaujamas advokatų M. Loschelder ir V. Schoene,
Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (toliau — VRDT), Ferrero SpA
Apelianto reikalavimai
—
Panaikinti 2012 m. gegužės 16 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimą byloje T-580/10 ir išspręsti ginčą atsižvelgiant į ieškovo reikalavimus, išdėstytus sprendimo 4 puslapyje.
—
Priteisti iš VRDT būtinąsias apelianto bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
VRDT ir Bendrasis Teismas atmetė ieškovo, kuris dabar yra apeliantas, prekių ženklo „Kindertraum“ 16 ir 28 klasių prekėms paraišką, nes į bylą atsakovės pusėje įstojusi šalis, ankstesnio, be kita ko, šių klasių prekėms įregistruoto Italijos žodinio prekių ženklo „kinder“ savininkė, padavė protestą.
Apeliantas nurodo tris apeliacinio skundo pagrindus:
Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas: Reglamento Nr. 207/2009 (1) 42 straipsnio 2 dalies pažeidimas
Bendrasis Teismas mano, kad nėra svarbu tai, ar priimant sprendimą dėl protesto jau 8 metus įregistruotas prekių ženklas, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, yra naudojamas. Remiantis Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 3 dalimi, siejant ją su 42 straipsnio 2 dalimi, prekių ženklo, kuriuo remiamasi per protesto procedūrą, naudojimą reikia įrodyti tik tuomet, jei šis ženklas Bendrijos prekių ženklo paraiškos paskelbimo metu jau buvo įregistruotas penkerius metus. Apelianto manymu, toks suvokimas prieštarauja naudojimo būtinumo tikslui, kuriuo turi būti užtikrinama, kad pasibaigus penkerių metų apsaugos laikotarpiui nebūtų galima remtis teisėmis į nenaudojamą ankstesnį prekių ženklą. Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnyje esanti teisinio reguliavimo spraga, priešingai nei mano Bendrasis Teismas, turi būti užpildoma teleologiniu aiškinimu, įsigilinus į Vokietijos arba Italijos prekių ženklų teisės normas. Tuomet Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnyje irgi svarbi naudojimo situacija protesto procedūros užbaigimo momentu.
Antrasis apeliacinio skundo pagrindas: Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio pirmo sakinio pažeidimas, piktnaudžiavimas prekių ženklu, kuriuo remtasi per protesto procedūrą
Apeliacinė taryba nenagrinėjo ieškovo argumento, kad Italijos prekių ženklas, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, įregistruotas piktnaudžiaujant teisėmis. Apeliantas kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis nepagrįstai nepriėmė prieštaravimo dėl piktnaudžiavimo teisėmis. Toks prieštaravimas yra Bendrijos teisės, taigi ir Bendrijos prekių ženklų teisės, dalis. Nagrinėjamu atveju jis turi būti nagrinėjamas, nes protestą pateikusio asmens veiksmais, kiek jie susiję su registravimu, bendrai siekiama nenaudojamais prekių ženklais sudaryti kliūčių vartoti žodį „kinder“, nors tam nėra jokio ekonominiu atžvilgiu saugotino intereso.
Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas: klaidingas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto taikymas
Apelianto teigimu, Bendrasis Teismas nepagrįstai patvirtino, kad yra galimybė supainioti įstojusios į bylą šalies prekių ženklą, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, su prašomu įregistruoti prekių ženklu. Bendrasis Teismas visų pirma klaidingai įvertino ieškovo argumentus ir nepagrįstai manė, kad šis neginčijo apeliacinės tarybos išvados, jog nagrinėjami prekių ženklai yra panašūs. Tačiau iš tiesų jis tai darė. Apelianto manymu, šie prekių ženklai nėra panašūs, nes sudedamoji prekių ženklo, kuriuo remtasi per protesto procedūrą, dalis „kinder“ bet kuriuo atveju neturi ryškių skiriamųjų požymių.
(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1).
Full & Egal Universal Law Academy