1.12.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 373/2
2012 m. rugsėjo 13 d. Danijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. liepos 3 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimo byloje T-212/09 Danijos Karalystė prieš Europos Komisiją
(Byla C-417/12 P)
2012/C 373/02
Proceso kalba: danų
Šalys
Apeliantė: Danijos Karalystė, atstovaujama V. Pasternak Jørgensen ir advokater P. Biering ir J. Pinborg
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Pagrindinis reikalavimas:
—
panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą visą arba iš dalies,
—
patenkinti reikalavimus, kuriuos apeliantas pateikė Bendrajame Teisme,
alternatyvus reikalavimas:
—
grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1.
Bendrojo Teismo sprendimas susijęs su 2009 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimu dėl Bendrijos atsisakymo Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) lėšomis finansuoti tam tikras valstybių narių patirtas išlaidas tiek, kiek šiuo sprendimu atsisakyta Bendrijos lėšomis finansuoti 749 mln. DKK dydžio Danijos Karalystės išlaidas, susijusias su žemės atidėjimu.
2.
Pirma, Danija tvirtina, kad vertindamas, ar Danijos taikomas nuotolinis tikrinimas yra pakankamai efektyvus, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes nusprendė, kad nuotolinio tikrinimo efektyvumas gali būti vertinamas lyginant su Komisijos atstovų per patikrinimą Danijoje atliktu tikrinimu naudojant GPS.
3.
Antra, Bendrojo Teismo pateiktas reikšmingų teisės aktų aiškinimas, Danijos teigimu, yra neteisingas kai kuriais klausimais, įskaitant tai, ar Komisijos sprendimas gali būti paliktas galioti, net jei jis pagrįstas neteisingu taisyklės, kuri šiam sprendimui yra labai svarbi, būtent Reglamento Nr. 2316/1999 19 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje įtvirtinto priežiūros reikalavimo aiškinimu.
4.
Trečia, Danijos teigimu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą dėl atitinkamai Komisijai ir valstybėms narėms taikomos įrodinėjimo pareigos ir įrodymų standarto, nes nusprendė, kad Komisija, kuri patikrinimus atliko pasibaigus žemės atidėjimo laikotarpiui, įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą pagrindusi savo prielaidas tuo, kad nustatytos aplinkybės buvo ir žemės atidėjimo laikotarpiu, ir kad Danijai tenkanti įrodinėjimo pareiga, kiek ji susijusi su EŽŪOGF, reiškia, jog įrodymai turi būti pateikti dėl visų atidėtos žemės plotų Danijoje, o ne vien dėl Komisijos patikrintų plotų. Taip Bendrasis Teismas valstybėms narėms nustatė naują bendrai suformuluotą įrodymų standartą, kuriuo nukrypstama nuo ankstesnės Teisingumo Teismo praktikos ir valstybėms narėms nustatoma įrodinėjimo pareiga, kurios praktiškai neįmanoma įvykdyti.
5.
Ketvirta, kiek tai susiję su finansinių korekcijų taikymu, Bendrasis Teismas neišnagrinėjo, ar buvo įvykdytos reikalaujamos sąlygos, visų pirma ar buvo pažeistos aiškios ES taisyklės, o tai Danija aiškiai ginčijo Bendrajame Teisme.
6.
Penkta, savo sprendime Bendrasis Teismas Komisijos argumentus pakeitė savo argumentais. Todėl Bendrojo Teismo argumentai dėl ginčijamo sprendimo palikimo galioti buvo pagrįsti kitomis — kiekybiškai ir kokybiškai — visiškai nesvarbiomis aplinkybėmis, palyginti su tomis, kurias Komisija laikė svarbiausiomis savo sprendime. Danijos teigimu, Bendrojo Teismo sprendimas prieštarauja proporcingumo principui.
7.
Galiausiai šešta, Bendrasis Teismas neišreiškė savo pozicijos dėl kai kurių Danijos vyriausybės pateiktų pagrindinių argumentų ir įrodymų, o kai kuriais klausimais Danijos vyriausybės argumentai ir teiginiai dėl faktų buvo iškraipyti, dėl to sprendimo motyvai ir rezoliucinė dalis grindžiami neteisingu faktiniu ir teisiniu pagrindais.
Full & Egal Universal Law Academy