17.11.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 355/12
2012 m. rugsėjo 24 d.Leifheit AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-334/10 Leifheit AG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
(Byla C-432/12 P)
2012/C 355/21
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Leifheit AG, atstovaujama advokatų V. Töbelmann ir G. Hasselblatt
Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Vermop Salmon GmbH
Apeliantės reikalavimai
1.
Panaikinti 2012 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-334/10.
2.
Panaikinti 2010 m. gegužės 12 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 924/2009-1.
3.
Priteisti iš VRDT bylinėjimosi Teisingumo Teisme, Bendrajame Teisme ir Apeliacinėje taryboje išlaidas bei apeliantės patirtas išlaidas.
Tuo atveju, jeigu Vermop Salmon GmbH dalyvautų procese kaip į bylą įstojusi šalis,
4.
nurodyti jai padengti savo pačios bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Bendrojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. Sprendimas turi būti panaikintas, nes teisiniu požiūriu Bendrasis Teismas klaidingai įvertino patikrinimo, kurį pagal 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 63 straipsnio 1 dalį ir 64 straipsnio 1 dalį turi atlikti Apeliacinė taryba vykstant apeliacinei procedūrai, apimtį.
Bendrasis Teismas neatsižvelgė į funkcinio tęstinumo tarp atskirų VRDT instancijų principą ir neįvertino to, kad net ir aiškiai suformuluoti reikalavimai neatleidžia Apeliacinės tarybos nuo jos pareigos atlikti išsamų faktinį ir teisinį skundžiamo sprendimo vertinimą.
Galiausiai Bendrasis Teismas savo sprendimą grindė tuo, kad ankstesnio prekių ženklo naudojimo iš tikrųjų klausimas yra išankstinis specifinis klausimas, kurio Apeliacinė taryba neprivalo nagrinėti.
Taigi Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad šis klausimas, kaip ir reikalavimas įrodyti prekių ženklo naudojimą, yra protesto procedūros sudedamoji dalis ir todėl turi būti nagrinėjamas Apeliacinėje taryboje.
Be to, Bendrasis Teismas pažeidė 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą, nes vertindamas galimybę supainioti klaidingai taikė bendruosius principus.
Visų pirma, vertindamas žymenų panašumą Bendrasis Teismas rėmėsi empirine taisykle, pagal kurią žodžių pradžios vartotojams atrodo svarbesnės už kitas prekių ženklo sudedamąsias dalis ir nepatikrino, ar šiuo atveju ši empirinė taisyklė yra taikytina.
Be to, Bendrasis Teismas nepakankamai išnagrinėjo apeliantės argumentus, susijusius su prekių panašumu. Bendrasis Teismas atkartojo Apeliacinės tarybos paaiškinimus, nepatikrinęs jų teisingumo.
(1) OL L 78, p. 1.
Full & Egal Universal Law Academy