8.12.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 379/18
2012 m. spalio 12 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Vengriją
(Byla C-462/12)
2012/C 379/30
Proceso kalba: vengrų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Braun ir K. Talabér-Ritz
Atsakovė: Vengrija
Ieškovės reikalavimai
1.
Pripažinti, kad Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų Direktyva) 12 ir 14 straipsnius, kai:
—
pagal 2010 m. Įstatymą Nr. XCIV dėl tam tikruose veiklos sektoriuose taikomo specialaus mokesčio (az egyes ágazatokat terhelő különadóról szóló 2010. évi XCIV. törvény) reikalauja, kad telekomunikacijų paslaugas pagal bendrąjį leidimą teikiančios įmonės mokėtų specialų mokestį, ir
—
suinteresuotiesiems asmenims tinkamai nepranešė apie siekį pakeisti (su naudojimu ir diegimu susijusius) bendruosius leidimus, teises ir reikalavimus bei nesuteikė jiems pakankamai laiko dėl siūlomų pakeitimų pateikti savo nuomonę.
2.
Priteisti iš Vengrijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
2010 m. Įstatymu Nr. XCIV dėl tam tikruose veiklos sektoriuose taikomo specialaus mokesčio (az egyes ágazatokat terhelő különadóról szóló 2010. évi XCIV. törvény) nustatytas naujas mokestis (vadinamas „specialusis mokestis“), taikomas trijuose pagrindiniuose Vengrijos ekonomikos sektoriuose, būtent mažmeninės prekybos, telekomunikacijų ir bet kokio komercinio energijos tiekimo. Šį mokestį atitinkami asmenys privalo mokėti tris metus iš eilės remiantis jų pelnu neatskaičius mokesčių.
Grįsdama ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo Komisija remiasi toliau nurodytais pagrindais ir argumentais.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/20/EB nurodyta, kad ja siekiama elektroninių ryšių tinkluose ir paslaugose įdiegti vidaus rinkos principus suderinant leidimų taisykles ir reikalavimus bei padarant juos paprastesniais. Šiuo tikslu direktyvoje pabrėžtas teisės aktų leidėjo siekis užtikrinti, kad bendrojo leidimo schema neiškreiptų konkurencijos ir nekliudytų patekti į rinką.
Direktyvoje nustatytos leidimo procedūrą ir ekonominių įpareigojimų, kurie gali būti nustatyti atsižvelgiant į šią procedūrą, pobūdį ir apimtį reglamentuojančios taisyklės. Pagal direktyvos 12 straipsnį bet kokie už elektroninių ryšių paslaugas taikomi administraciniai mokesčiai gali dengti tik administracines sąnaudas, susidarančias valdant, kontroliuojant ir vykdant bendrojo leidimo schemą ir naudojimo teises bei specifinius įpareigojimus, taip pat sąnaudas, susijusias su antrinės teisės aktų ir administracinių sprendimų rengimu ir vykdymu.
Pagal specialųjį mokestį elektroninių ryšių paslaugos be administracinių ir valdymo mokesčių apmokestinamos papildomu mokesčiu, kuris skirtas ne padengti administracines sąnaudas, patiriamas pagal bendrojo leidimo schemą, bet padengti išlaidas, kurios tenka bendrajam Vengrijos biudžetui. Taip pažeidžiamas direktyvos 12 straipsnis.
Komisija mano, kad aptariamas specialusis mokestis apsunkina elektroninių ryšių paslaugų pagal bendrąjį leidimą teikimą, labai padidina tokių paslaugų teikėjams tenkančią finansinę naštą, kliudo laisvam telekomunikacijų paslaugų judėjimui ir yra skirtas finansuoti išlaidas, kurios nenumatytos direktyvoje, todėl nesuderinamas su direktyvos 12 straipsniu.
Galiausiai Komisija mano, kad Vengrija suinteresuotuosius asmenis netinkamai informavo apie savo ketinimą pakeisti (su naudojimu ir diegimu susijusius) bendruosius leidimus, teises ir reikalavimus bei nesuteikė jiems pakankamai laiko pateikti savo nuomonę dėl siūlomų pakeitimų. Taip Vengrija neįvykdė įsipareigojimų pagal direktyvos 14 straipsnį.
Full & Egal Universal Law Academy