22.12.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 399/13
2012 m. spalio 16 d.Østre Landsret (Danija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Copydan Båndkopi prieš Nokia Danmark A/S
(Byla C-463/12)
2012/C 399/23
Proceso kalba: danų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Østre Landsret
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantė: Copydan Båndkopi
Kita apeliacinio proceso šalis: Nokia Danmark A/S
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar su Direktyva 2001/29/EB (1) suderinami valstybių narių teisės aktai, pagal kuriuos užtikrinama kompensacija teisių turėtojams už atgaminimą iš tokių šaltinių:
a)
rinkmenų, jeigu teisių turėtojai yra davę leidimą naudoti tokias rinkmenas ir pirkėjas yra už tai sumokėjęs (pavyzdžiui, iš internetinių parduotuvių įsigytas licencijuotas turinys);
b)
rinkmenų, jeigu teisių turėtojai yra davę leidimą naudoti tokias rinkmenas ir pirkėjas nėra už tai sumokėjęs (licencijuotas turinys, pavyzdžiui, susijęs su komerciniu pasiūlymu);
c)
naudotojui priklausančio DVD leistuvo, CD, MP3 grotuvo, kompiuterio ir pan., jeigu netaikomos veiksmingos techninės priemonės;
d)
naudotojui priklausančio DVD leistuvo, CD, MP3 grotuvo, kompiuterio ir pan., jeigu taikomos veiksmingos techninės priemonės;
e)
trečiosios šalies DVD leistuvo, CD, MP3 grotuvo, kompiuterio ir pan.;
f)
neteisėtai iš interneto arba kitų šaltinių nukopijuotų kūrinių;
g)
tam tikru kitu teisėtu būdu iš, pavyzdžiui, interneto nukopijuotų rinkmenų (iš teisėtų šaltinių, be licencijos).
2.
Kaip valstybių narių teisės aktuose dėl teisių turėtojams mokamos kompensacijos (žr. direktyvos 5 straipsnio 2 dalies b punktą) turi būti atsižvelgiama į veiksmingas technines priemones (žr. direktyvos 6 straipsnį)?
3.
Kokie atvejai apskaičiuojant kompensaciją už kopijavimą asmeniniais tikslais (žr. direktyvos 5 straipsnio 2 dalies b punktą) laikomi „situacijomis, kai žala teisių turėtojui yra minimali“, kaip numatyta direktyvos 35 konstatuojamojoje dalyje, ir dėl to valstybių narių teisės aktai, kuriuose numatyta kompensacija teisių turėtojams už tokį kopijavimą asmeniniais tikslais, būtų nesuderinami su direktyva (šiuo klausimu žr. 2 dalyje pateiktą tyrimą)?
4.
a)
Ar darant prielaidą, kad pagrindinė arba svarbiausia mobiliesiems telefonams skirtų atminties kortelių funkcija yra ne kopijavimas asmeniniais tikslais, valstybių narių teisės aktai, pagal kuriuos užtikrinama kompensacija teisių turėtojams už kopijavimą į mobiliųjų telefonų atminties korteles, būtų suderinami su direktyva?
b)
Ar darant prielaidą, kad kopijavimas asmeniniais tikslais yra viena iš kelių pagrindinių arba esminių mobiliesiems telefonams skirtų atminties kortelių funkcijų, valstybių narių teisės aktai, pagal kuriuos užtikrinama kompensacija teisių turėtojams už kopijavimą į mobiliųjų telefonų atminties korteles, būtų suderinami su direktyva?
5.
Ar valstybių narių teisės aktai, pagal kuriuos už atminties korteles atlyginimas renkamas, o už vidines atmintines, kaip antai MP3 grotuvai arba „iPod“, kurie yra sukurti ir daugiausia naudojami kopijuoti asmeniniais tikslais, jis nerenkamas, yra suderinami su direktyvos 31 konstatuojamojoje dalyje vartojama „deramos pusiausvyros“ sąvoka ir su vienodu „teisingos kompensacijos“ sąvokos (žr. direktyvos 5 straipsnio 2 dalies b punktą), kuri turi būti grindžiama žala, aiškinimu?
6.
a)
Ar pagal direktyvą draudžiami valstybių narių teisės aktai, kuriuose numatyta, kad atlyginimas už kopijavimą asmeniniais tikslais renkamas iš gamintojo ir (arba) importuotojo, kuris parduoda atminties korteles įmonėms, vėliau parduodančioms tokias atminties korteles tiek privatiems, tiek verslo klientams, o gamintojas ir (arba) importuotojas nežino, ar atminties kortelės buvo parduotos privatiems, ar verslo klientams?
b)
Ar atsakymui į 6 klausimo a punktą turėtų įtakos aplinkybė, kad valstybės narės teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, pagal kurias užtikrinama, jog gamintojai, importuotojai ir (arba) platintojai neturėtų mokėti atlyginimo už atminties korteles, naudojamas profesinėje veikloje, kad, jeigu nepaisant to atlyginimas buvo sumokėtas, gamintojai, importuotojai ir (arba) platintojai galėtų susigrąžinti atlyginimą už atminties korteles, kurios naudojamos profesinėje veikloje, ir kad gamintojai, importuotojai ir (arba) platintojai galėtų parduoti atminties korteles kitoms įmonėms, įregistruotoms atlyginimo sistemą administruojančioje organizacijoje, nemokėdami atlyginimo?
c)
Ar atsakymams į 6 klausimo a ir b punktus turėtų įtakos tokios aplinkybės:
i)
jeigu valstybės narės teisės aktuose būtų įtvirtintos nuostatos, pagal kurias užtikrinama, kad gamintojai, importuotojai ir (arba) platintojai neturėtų mokėti atlyginimo už atminties korteles, naudojamas profesinėje veikloje, tačiau „profesinės veiklos“ sąvoka būtų aiškinama taip, kad teisė į atskaitą taikoma tik Copydan patvirtintoms įmonėms, o kiti verslo klientai, kurių nėra patvirtinusi Copydan, turėtų mokėti atlyginimą už profesinėje veikloje naudojamas atminties korteles;
ii)
jeigu valstybės narės teisės aktuose būtų įtvirtintos nuostatos, pagal kurias užtikrinama, kad, jeigu atlyginimas iš esmės (teoriškai) sumokėtas, gamintojai, importuotojai ir (arba) platintojai galėtų susigrąžinti atlyginimą, sumokėtą už atminties korteles, naudojamas profesinėje veikloje, tačiau a) praktiškai susigrąžinti atlyginimą galėtų tik atminties kortelės pirkėjas ir b) atminties kortelių pirkėjas privalėtų Copydan pateikti prašymą grąžinti atlyginimą;
iii)
jeigu valstybės narės teisės aktuose būtų įtvirtintos nuostatos, pagal kurias užtikrinama, kad gamintojai, importuotojai ir (arba) platintojai galėtų nemokėdami atlyginimo parduoti atminties korteles kitoms įmonėms, įregistruotoms organizacijoje, kuri administruoja atlyginimo sistemą, tačiau a) Copydan būtų atlyginimo sistemą administruojanti organizacija ir b) įregistruotos įmonės nežinotų, ar atminties kortelės buvo parduotos privatiems, ar verslo klientams?
(1) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 230).
Full & Egal Universal Law Academy