2.3.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 63/9
2012 m. gruodžio 12 d.El Corte Inglés, S.A. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 27 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-373/09 El Corte Inglés prieš VRDT — Pucci International (Emidio Tucci)
(Byla C-582/12 P)
2013/C 63/16
Proceso kalba: ispanų
Šalys
Apeliantė: El Corte Inglés, S.A., atstovaujama advokatų J. L. Rivas Zurdo ir E. Seijo Veiguela
Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) ir Emilio Pucci International BV
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti 2012 m. rugsėjo 27 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-373/09 tiek, kiek juo atmetamas ieškinys,
—
nurodyti VRDT padengti El Corte Inglés, S.A. bylinėjimosi išlaidas,
—
nurodyti Emilio Pucci International BV padengti El Corte Inglés, S.A. bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Protestą pateikusi šalis nepateikė viso brošiūrų, žurnalų ar kitų dokumentų, kuriais rėmėsi, originalo teksto. Todėl nagrinėjant konkrečią klasę į jos pateiktus įrodymus negalima atsižvelgti. Tačiau savo sprendimo 26 ir 27 punktuose Bendrasis Teismas nagrinėjo klausimą, ar dokumentai turi būti pateikti tik originalo forma, ir nusprendė, kad veiksmuose nėra apgaulės elementų, nors iš tiesų tokie teiginiai nebuvo pateikti.
2 priede pateiktus dokumentus reikia atmesti, nes akivaizdu, kad datas ir nuorodas su paskelbimo duomenimis įterpė protestą pateikusi šalis. Kadangi į šiuos klausimus sprendime nebuvo tinkamai atsakyta, apeliantė taip pat mano, kad antrąjį įrodymą sudarantys dokumentai turi būti atmesti ir šių žurnalų negalima laikyti 25 klasei skirto vieno iš prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, naudojimo ar gero vardo įrodymu.
Kalbant apie ginčijamų prekių ir paslaugų palyginimą pažymėtina, kad iš viso to, kas išdėstyta, matyti, jog protestą pateikusi šalis Emilio Pucci International, B.V. neįrodė, kad jai priklausantys ankstesni Italijoje registruoti prekių ženklai buvo naudojami, todėl prašomas įregistruoti prekių ženklas turėjo būti lyginamas, tik kiek tai susiję su Bendrijos prekių ženklo registracijos paraiškoje Nr. 203570 nurodytomis 18 ir 24 klasėms.
Protestą pateikusi šalis pripažino, kad prekių ženklas „Emilio Pucci“ nuo 1970–ųjų metų vis mažiau naudojamas. Taip pat vėl reikia pabrėžti, kad prekių ženklas „Emidio Tucci“ turi gerą vardą Ispanijoje, kur yra labai populiarus, ir kad jis sudarytas iš dviejų iš tiesų egzistuojančių asmenų vardo ir pavardės, t. y. Emidio Tucci ir Emilio Pucci. Šie klausimai buvo nurodyti pateikiant motyvus per VRDT vykusią procedūrą.
Iš įrodymų dėl nesąžiningo naudojimosi protestą pateikusios šalies prekių ženklo skiriamuoju požymiu arba geru vardu turi būti aišku, kad šio prekių ženklo geras vardas naudojamas siekiant gauti komercinės naudos (žr. Sprendimo Spa-Finders (1) 51 punktą). Tačiau šiuo atžvilgiu protestą pateikusi šalis nenurodė jokio argumento.
Todėl pabrėžtina, kad tuo atveju, kai protestą pateikusi šalis nurodo, kad padaryta faktinė žala arba nesąžiningai gauta naudos, dėl tariamai patirtos žalos arba dėl prekių ženklo paraišką pateikusio asmens nepagrįstai gautos naudos ji turi pateikti nuorodas ir įrodymus arba išanalizuoti tikimybes ir pateikti įrodymus, kurie leistų padaryti išvadą, kad nesąžiningos naudos rizika nėra hipotetinė (minėto sprendimo 64 punktas); šiuo tikslu neužtenka bendros nuorodos į Reglamento Nr. 40/94 (2) 8 straipsnio 5 dalį.
Taigi protestą pateikusi šalis Emilio Pucci International neįvykdė savo pareigos nurodyti šiais klausimais motyvų. Ji tik pateikė bendrą pagrindimą ir jo nedetalizavo. Apeliantės nuomone, Bendrasis Teismas, neatsižvelgęs į tokį protesto šalies pareigos neįvykdymą (žr. sprendimo 65 punktą) ir savo sprendime nusprendęs, kad nėra jokio trūkumo, padarė klaidą.
Pasekmės bylos baigčiai matyti iš sprendimo 66–68 punktų, kurie grindžiami, kaip minėta, neegzistuojančia prielaida: jeigu protestą pateikusi šalis, kuriai tenka įrodymo pareiga, neįrodo, kad nesąžiningai gauta naudos arba padaryta žala geram prekių ženklo vardui, tokiu atveju negalima nustatyti prekių, kurioms daro įtaką Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalyje nurodyti atsisakymo registruoti pagrindai.
(1) 2005 m. gegužės 25 d. Bendrojo Teismo sprendimas Spa Monopole prieš VRDT — Spa — Finders Travel Arrangements (SPA — FINDERS), T-67/04, Rink. p. II-1825.
(2) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 11; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146).
Full & Egal Universal Law Academy