2.3.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 63/11
2012 m. gruodžio 13 d. Italijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. rugsėjo 27 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-257/10 Italija prieš Komisiją
(Byla C-587/12 P)
2013/C 63/18
Proceso kalba: italų
Šalys
Apeliantė: Italijos Respublika, atstovaujama avvocati dello Stato G. Palmieri ir P. Gentili
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti 2012 m. rugsėjo 27 d. Bendrojo Teismo sprendimą Italijos Respublika prieš Komisiją, T-257/10, apie kurį pranešta 2012 m. spalio 3 d., dėl pagal SESV 264 straipsnį pateikto ieškinio dėl 2010 m. kovo 24 d. Komisijos sprendimo C(2010) 1711, galutinis, dėl valstybės pagalbos Nr. C 4/2003 (ex NN 102/2002), apie kurį pranešta 2010 m. kovo 25 d. laišku SG Greffe (2010) D/4224, panaikinimo, ir todėl panaikinti ir šį sprendimą.
—
Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Savo apeliacinį skundą Italijos Respublika grindžia keturiais pagrindais.
Pirmiausia ši valstybė nurodo SESV 108 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Reglamento (EB) Nr. 659/99 (1) 4, 6, 7, 10, 13, 20 straipsnių pažeidimą. Bendrasis Teismas esą suklydo, kai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje Komisija galėjo priimti naują sprendimą nepradėjusi naujos rungimosi principu pagrįstos tyrimo procedūros Italijos Respublikos ir kitų suinteresuotųjų šalių atžvilgiu.
Antra, ji nurodo SESV 296 straipsnio 2 dalies ir res judicata principo pažeidimą. Bendrasis Teismas turėjo panaikinti naują Komisijos sprendimą, nes jame vėl pateikiama ta pati klaidinga analizė, kuria buvo remiamasi pirmame sprendime.
Trečia, apeliantė nurodo SESV 107 straipsnio 1 dalies ir Reglamento (EB) Nr. 1998/2006 (2) 1 straipsnio 1 dalies d punkto ir 2 dalies pažeidimą. Jos teigimu, Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, jog ginčijamos priemonės nėra priskirtinos prie priemonių, kurios pagal šį reglamentą nėra valstybės pagalba.
Ketvirta, skundžiamu sprendimu pažeidžiamas Reglamento (EB) Nr. 659/99 14 straipsnis ir proporcingumo principas. Bendrasis Teismas padarė klaidą, nenustatęs, jog Komisijos sprendimu buvo įpareigojama grąžinti naudą, kurios įmonė realiai niekada nebuvo gavusi.
(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).
(2) 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 379, p. 5).
Full & Egal Universal Law Academy