23.3.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 86/8
2012 m. gruodžio 19 d.Isdin, SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2012 m. spalio 9 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimo byloje T-366/11 Bial-Portela & Ca, SA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
(Byla C-597/12 P)
2013/C 86/12
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Isdin, SA, atstovaujama advokato H. L. Mosback, advokatų G. Marín Raigal, P. López Ronda, G. Macias Bonilla
Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
—
panaikinti skundžiamą sprendimą;
—
patvirtinti 2011 m. balandžio 6 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą, kuriuo atmestas visas protestas;
—
priteisti iš Bial-Portela & Ca, SA bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, kai ginčijamo sprendimo 34 punkte nurodė, jog „Apeliacinė taryba suklydo nurodydama, kad tarp ženklų nėra fonetinio panašumo.“ Tačiau Apeliacinė taryba, priešingai, nei nurodė Bendrasis Teismas, nesuklydo nuspręsdama, kad tarp ženklų nėra fonetinio panašumo, ir teisingai išnagrinėjo ženklų fonetinį panašumą bei padarė išvadą, kad nepaisant ženklų fonetinių panašumų, bendras jų skambesys skiriasi. Atstovų nuomone, minėta Apeliacinės tarybos išvada, kurią Bendrasis Teismas iškraipė, turėtų būti patvirtinta.
Be to, apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, kai ginčijamo sprendimo 40 punkte nurodė, jog 3 klasės prekės ir didelė dalis 5 klasės prekių paprastai yra parduodamos prekybos centruose, todėl vartotojai juos renkasi po to, kai apžiūri jų pakuotes. Šis faktų konstatavimas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, todėl buvo iškraipytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis, turėjo būti priimtas sprendimas. Be to, tokios faktinės aplinkybės nepateikė nė viena iš šalių, todėl ja būtų buvę galima remtis, tik jei ji būtų gerai žinoma (o pateikus argumentus, kuriais grindžiamas šios aplinkybės patikimumo trūkumas, svarstyti ją, kaip tokią, savaime prilygtų faktinių aplinkybių iškraipymui. Todėl ši faktinė aplinkybė negali būti pagrindas spręsti, kad yra galimybė supainioti.
Apeliantė taip pat tvirtina, kad buvo pažeistas audi alteram partem principas, įtvirtintas Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 76 straipsnio 1 dalyje (buvusi Reglamento 40/94 (2) 74 straipsnio 1 dalis), ir kad Bendrasis Teismas klaidingai taikė Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies b punktą bei susijusią teismų praktiką ir taip pažeidė Sąjungos teisę. Bendrasis Teismas neatliko nagrinėjamų prekių ženklų visapusiško įvertinimo atsižvelgdamas į visus veiksnius, susijusius su šios bylos aplinkybėmis.
(1) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo OL L 78, p. 1
(2) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo OL L 11, p. 1
Full & Egal Universal Law Academy