BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. vasario 27 d. ( *1 )
„Bendrijos prekių ženklas — Protesto procedūra — Žodinio Bendrijos prekių ženklo TEEN VOGUE paraiška — Ankstesnis žodinis nacionalinis prekių ženklas VOGUE — Priimtinumas — Reikalavimų kvalifikavimas — Santykinis atmetimo pagrindas — Galimybė supainioti — Prekių tapatumas ar panašumas — Žymenų panašumas — Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas — Dalinis atsisakymas registruoti“
Byloje T‑509/12
Advance Magazine Publishers, Inc., įsteigta Niujorke (Niujorkas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama baristerio C. Aikens,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą V. Melgar,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Nanso Group Oy, įsteigta Nokijoje (Suomija), atstovaujama advokato M. Tuominen,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2012 m. rugsėjo 17 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 147/2011‑4), susijusio su protesto procedūra tarp Nanso Group Oy ir Advance Magazine Publishers, Inc.,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai M. Kancheva ir C. Wetter (pranešėjas),
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2012 m. lapkričio 16 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. vasario 28 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. vasario 15 d.,
susipažinęs su dubliku, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. gegužės 14 d.,
atsižvelgęs į Bendrojo Teismo kolegijų sudėties pakeitimą,
atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys per mėnesį po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, todėl, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo pranešimu ir taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135a straipsnį, nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1
2003 m. spalio 31 d. ieškovė Advance Magazine Publishers, Inc. pagal iš dalies pakeistą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) (šis reglamentas buvo pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, p. 1)), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą.
2
Prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis žymuo TEEN VOGUE.
3
Prekės, kurioms buvo prašyta įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 25 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Drabužiai; avalynė; galvos apdangalai; visų nurodytų prekių dalys ir detalės“.
4
Bendrijos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2006 m. gruodžio 25 d.Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 52/2006.
5
2007 m. kovo 23 d. įstojusi į bylą šalis Nanso Group Oy pagal Reglamento Nr. 40/94 42 straipsnį (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsnis) pateikė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.
6
Protestas buvo grindžiamas šiais ankstesniais prekių ženklais:
—
1969 m. sausio 24 d. Švedijoje įregistruotu žodiniu prekių ženklu VOGUE (Nr. 126124) 25 klasės prekėms, atitinkančioms šį aprašymą: „Drabužiai, įskaitant aulinius batus, avalynę ir šlepetes“;
—
1934 m. rugpjūčio 27 d. Švedijoje įregistruotu vaizdiniu prekių ženklu (Nr. 43934) 25 klasės prekėms, kuris atrodo taip:
—
žodiniu Suomijoje prašytu įregistruoti prekių ženklu VOGUE; jo paraiška Nr. T 199803628 pateikta 1998 m. spalio 5 d. ir jis skirtas 25 klasės prekėms;
—
registruotu komerciniu pavadinimu „VO Gue“.
7
Protestas buvo grindžiamas Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkte (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas) nurodytu pagrindu.
8
2008 m. balandžio 7 d. ieškovė, vykstant protesto procedūrai, pateikė prašymą, kad įstojusi į bylą šalis pateiktų įrodymų dėl ankstesnių prekių ženklų, kuriais grindžiamas protestas, naudojimo iš tikrųjų, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 40/94 43 straipsnio 2 ir 3 dalis (dabar – Reglamento Nr. 207/2009 42 straipsnio 2 ir 3 dalys). Protestų skyrius nurodė įstojusiai į bylą šaliai tokių įrodymų pateikti.
9
2008 m. spalio 9 d. įstojusi į bylą šalis pateikė įvairių dokumentų siekdama įrodyti, kad ankstesni prekių ženklai iš tikrųjų buvo naudojami.
10
2010 m. lapkričio 16 d. Protestų skyrius patenkino protestą ir atsisakė įregistruoti prašomą prekių ženklą visoms aptariamoms prekėms.
11
2011 m. sausio 14 d. ieškovė, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–62 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
12
2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) VRDT ketvirtoji apeliacinė taryba apeliaciją atmetė ir įpareigojo ieškovę įstojusiai į bylą šaliai sumokėti 1200 eurų sumą, skirtą bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms vykstant protesto ir apeliacinei procedūroms, padengti. Ji nusprendė, kad Protestų skyrius teisėtai patenkino protestą, nes galimybė supainioti negali išnykti dėl prekių, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, t. y. dėl drabužių, avalynės ir galvos apdangalų, panašumo į Švedijoje registruoto ankstesnio žodinio prekių ženklo, kurio naudojimas, jos nuomone, buvo pakankamai įrodytas tik dėl trikotažo gaminių, saugomas prekes ar tokių prekių tapatumo ir dėl vidutinio žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo.
Šalių reikalavimai
13
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
atmesti protestą, kiek jis pateiktas dėl galvos apdangalų ir batelių, aulinių batų, sandalų, marškinių, palaidinių, suknelių, sijonų, švarkų, megztinių, kostiumų, liemenių, kelnių, šortų, maudymosi kostiumėlių, paltų, kaklaraiščių, skarų, šalikų, petnešų ir diržų,
—
priteisti iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas.
14
VRDT ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
—
atmesti ieškinį,
—
priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ieškinio priimtinumo
15
Pabrėžtina, kad ieškovės ieškiniu, kuriame prašoma, kad protestas būtų atmestas, kiek jis susijęs su tam tikromis nurodytomis prekėmis, iš tiesų siekiama, kad Bendrasis Teismas priimtų sprendimą, kurį, ieškovės teigimu, turėjo priimti Apeliacinė taryba, kai į ją buvo kreiptasi. Iš tiesų, iš Reglamento Nr. 207/2009 64 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio matyti, kad Apeliacinė taryba, panaikinusi joje ginčijamą sprendimą, gali pasinaudoti VRDT instancijos, kuri tokį sprendimą priėmė, kompetencijai priklausančiais įgaliojimais – šiuo atveju priimti sprendimą dėl protesto ir jį atmesti. Taigi, ši priemonė yra viena iš priemonių, kurių Bendrasis Teismas gali imtis įgyvendindamas pagal Reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 3 dalį jam suteiktą kompetenciją pakeisti sprendimą (šiuo klausimu žr. Bendrojo Teismo sprendimus: 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo MFE Marienfelde prieš VRDT ‐ Vétoquinol (HIPOVITON), T-334/01, Rink. p. II-2787, 19 punktą; 2007 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Koipe prieš VRDT – Aceites del Sur (La Española), T-363/04, Rink. p. II-3355, 29 ir 30 punktus ir 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Eurocool Logistik prieš VRDT – Lenger (EUROCOOL), T‑599/10, 25 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
16
Kadangi ieškinyje, be prašymo priteisti iš įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas, pateiktas tik vienas reikalavimas, darytina išvada, kad šiuo reikalavimu ieškovė neišvengiamai siekia ginčijamą sprendimą ne tik pakeisti, bet ir panaikinti (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 7 d. Bendrojo Teismo sprendimo Budziewska prieš VRDT – Puma (šuolį darantis kačių šeimos gyvūnas), T‑666/11, 18 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką), o tai, be kita ko, matyti iš ieškovės pateikto vienintelio ieškinio pagrindo, grindžiamo Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.
17
Taigi, taip apibrėžtas ieškinys yra priimtinas.
Pirminės pastabos
18
Pabrėžtina, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, Apeliacinė taryba, kaip ir Protestų skyrius, prašymo įregistruoti prekių ženklą prie 25 klasės priskiriamiems drabužiams, avalynei ir galvos apdangalams atmetimą grindė galimybe prašomą įregistruoti prekių ženklą supainioti su ankstesniu žodiniu Švedijoje registruotu prekių ženklu VOGUE. Šis atmetimas nebuvo grindžiamas kitais ankstesniais prekių ženklais.
19
Iš to matyti, kad ieškinį reikia vertinti atsižvelgiant tik į ankstesnį žodinį Švedijoje registruotą prekių ženklą VOGUE.
Dėl Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimo
20
Vieninteliu ieškinio pagrindu ieškovė tvirtina, kad galimybė prašomą įregistruoti prekių ženklą supainioti su ankstesniu žodiniu Švedijoje registruotu prekių ženklu egzistuoja tik tuo atveju, kai tai susiję su trikotažo gaminiais. Ji mano, kad Apeliacinė taryba suklydo prašomo įregistruoti prekių ženklo sukuriamą bendrą įspūdį lygindama su ankstesnio žodinio Švedijoje registruoto prekių ženklo VOGUE sukuriamu bendru įspūdžiu, kai elementui „teen“ nesuteikė pakankamai reikšmės, nors šis žodinis elementas yra prašomo įregistruoti prekių ženklo pradžioje, o prekių ženklo pradžia ypač svarbi šio prekių ženklo sukuriamam bendram įspūdžiui. Ieškovės teigimu, šis elementas lemia didelį vizualų skirtumą, palyginti su ankstesniu žodiniu Švedijoje registruotu prekių ženklu VOGUE, o fonetiniu požiūriu nuo šio prekių ženklo skiriasi tuo, kad turi papildomą skiemenį. Negalima teigti, kad prašomame įregistruoti prekių ženkle dominuoja tik elementas „vogue“, juo labiau kad, atsižvelgiant į tai, jog nė vienas iš prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, švedų kalba nieko nereiškia, šie prekių ženklai negali būti laikomi panašiais konceptualiai. Kaip nurodo pati Apeliacinė taryba, ankstesnis žodinis Švedijoje registruotas prekių ženklas VOGUE yra vidutiniškai skiriamasis, todėl dėl daugiau nei vidutinių elemento „vogue“ skiriamųjų požymių neatsiranda papildoma galimybė supainioti. Kiek tai susiję su nagrinėjamomis prekėmis, pažymėtina, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į visus svarbius jų tarpusavio ryšius atspindinčius veiksnius. Ji tvirtina, kad trikotažo gaminiai skiriasi nuo galvos apdangalų dėl skirtingų funkcijų ir dėl jų sudėtyje esančios kitokios tekstilės ir kitokių medžiagų. Skiriasi ir jų pardavimo vietos ar didelių parduotuvių skyriai, kuriuose šiomis prekėmis prekiaujama. Taip pat šios prekės vienos kitų nepapildo, t. y. vienos nėra svarbios ar būtinos naudojant kitas, jos nekonkuruoja tarpusavyje, nes vienos kitų nepakeičia. Kiek tai susiję su trikotažo gaminių ir avalynės palyginimu, ieškovė sutinka, kad šie gaminiai iš dalies tapatūs, t. y. tiek, kiek trikotažo gaminiai apima kojines ir kitus mūvimus apatinius drabužius, tačiau nurodo, kad taip nėra batelių, aulinių batų ir sandalų atveju. Be to, naudojamos medžiagos skiriasi: trikotažo gaminiams naudojamos megztos medžiagos, o avalynei – tikra arba dirbtinė oda. Taigi, šios prekės nekonkuruoja. Net tuo atveju, kai parduodamos toje pačioje parduotuvėje, šios prekės išdėstomos skirtinguose skyriuose. Šios prekės nekonkuruoja, kaip su visais kitais prie 25 klasės priskiriamais darbužiais nekonkuruoja ir trikotažo gaminiai.
21
VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.
22
Pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurias žymi abu prekių ženklai, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kur ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Suklaidinimo galimybė apima ir galimybę sieti su ankstesniu prekių ženklu.
23
Pagal nusistovėjusią teismų praktiką galimybę suklaidinti sudaro galimybė, kad visuomenė manys, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Remiantis ta pačia teismų praktika, galimybė supainioti turi būti įvertinta visapusiškai, atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius, ypač į žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Bendrojo Teismo sprendimo Laboratorios RTB prieš VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T-162/01, Rink. p. II-2821, 30–33 punktus ir juose nurodytą teismų praktiką).
24
Siekiant taikyti Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą galimybė supainioti reiškia, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, yra tapatūs arba panašūs ir kad prekės ar paslaugos, kurioms jie skirti, yra tapačios arba panašios. Šios sąlygos yra kumuliacinės (žr. 2009 m. sausio 22 d. Bendrojo Teismo sprendimo Commercy prieš VRDT – easyGroup IP Licensing (easyHotel), T-316/07, Rink. p. II-43, 42 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
25
Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos vertinimą, kurio, beje, ieškovė neginčijo, kad atitinkama visuomenė, į kurią atžvelgiant reikia nagrinėti galimybę supainioti, yra plačioji Švedijos visuomenė.
Dėl prekių palyginimo
26
Reikia nurodyti, kad ginčijamo sprendimo 27 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad ankstesnio žodinio Švedijoje registruoto prekių ženklo VOGUE, kurio naudojimas iš tikrųjų įrodytas trikotažo gaminiams, saugomos prekės buvo drabužiai, taigi sutapo su prašomu įregistruoti prekių ženklu numatytais žymėti „drabužiais“.
27
Be to, Apeliacinė taryba nusprendė, kad trikotažo gaminiai, avalynė ir galvos apdangalai buvo panašūs, nors ieškovė tai ginčija.
28
Pagal nusistovėjusią teismų praktiką vertinant nagrinėjamų prekių panašumą atsižvelgtina į visus ryšį tarp jų apibūdinančius atitinkamus veiksnius. Šie veiksniai pirmiausia apima prekių rūšį, jų paskirtį, naudojimą ir konkuruojantį ar papildomą pobūdį. Taip pat galima atsižvelgti į kitus veiksnius, kaip antai atitinkamų prekių platinimo būdus (žr. 2007 m. liepos 11 d. Bendrojo Teismo sprendimo El Corte Inglés prieš VRDT – Bolaños Sabri (PiraÑAM diseño original Juan Bolaños), T-443/05, Rink. p. II-2579, 37 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
29
Tam, kad pagrįstų savo išvadą dėl, viena vertus, trikotažo gaminių ir, kita vertus, avalynės ir galvos apdangalų panašumo, Apeliacinė taryba nurodė, kad sutampa šių gaminių „rūšis ir naudojimo paskirtis, t. y. kad jie skirti žmogaus kūno dalims apdengti ir apsaugoti“. Taip pat ji nurodė, kad panašūs ir šių prekių platinimo būdai; šioms prekėms darė įtaką ir mada, ir tai, kad atitinkama visuomenė buvo linkusi jas derinti, o tai rodo jų papildomą pobūdį (ginčijamo sprendimo 27 punktas).
30
Kiek tai susiję su, pirma, trikotažo gaminių ir galvos apdangalų panašumu, reikia pabrėžti, kad nors ne visos aptariamos atskiros prekės skirtos tai pačiai visuomenei, vis dėlto visos jos skirtos asmenų aprangai pagal mados tendencijas. Todėl, atitinkamos visuomenės požiūriu, nagrinėjamos prekės priklauso tai pačiai prekių kategorijai, t. y. aprangos prekėms pagal mados tendencijas. Taigi, tuo atveju, kai didelis skaičius mados sektoriuje veikiančių įmonių prekiauja tuo pačiu prekių ženklu žymimomis skirtingų stilių aprangos prekėmis, neatmestina, kad nagrinėjamas skirtingas prekes atitinkama visuomenė suvoks kaip tos pačios įmonės gaminamas prekes (šiuo klausimu, kiek tai susiję su, viena vertus, moterims skirtais viršutiniais ir apatiniais drabužiais ir, kita vertus, galvos apdangalais berniukams ir paaugliams, žr. 2011 m. lapkričio 16 d. Bendrojo Teismo sprendimo Chabou prieš VRDT – Chalou (CHABOU), T‑323/10, neskelbiamo Rinkinyje, 34 punktą).
31
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad panaši atitinkamų prekių paskirtis ir aplinkybė, kad jos priklauso tai pačiai prekių kategorijai, sustiprina tikimybę, kad jos bus platinamos tais pačiais būdais ir jomis bus prekiaujama tose pačiose parduotuvėse. Nors iš tiesų, kaip pabrėžia ieškovė, šiomis prekėmis nebūtinai prekiaujama tose pačiose parduotuvėse ar tuose pačiuose didelių parduotuvių skyriuose, ne mažiau svarbu, kad jas platina tekstilės sektoriaus didmenininkai ir jomis prekiaujama mados prekių ir didelėse parduotuvėse, kuriose siūlomos aprangos prekės pagal mados tendencijas. Nepažeidžiant šio sprendimo 48 ir 49 punktuose pateiktos galimybės supainioti analizės, pažymėtina, jog šios aplinkybės taip pat sustiprina atitinkamos visuomenės nuomonę, kad aptariamas prekes gamina ta pati įmonė arba ekonomiškai susijusios įmonės (minėto Sprendimo CHABOU 37 punktas).
32
Kiek tai susiję su, antra, trikotažo gaminių ir avalynės panašumu, pirmiausia reikia pažymėti, kad kojoms apauti skirti trikotažo gaminiai (ypač kojinės, puskojinės ir pėdkelnės) ir avalynės gaminiai aiškiai vieni kitus papildo, nes dažnai vidutinis šių trikotažo prekių vartotojas tokių gaminių pasirinkimą sieja su avalynės pasirinkimu, kurį gali sieti su aptariamais drabužiais. Taigi ginčijamo sprendimo 27 punkte Apeliacinė taryba teisingai pabrėžė atitinkamos visuomenės norą šias prekes derinti. Taip pat iš teismų praktikos, susijusios su drabužių, vertinamų bendrai, ir avalynės panašumu, matyti, kad, remiantis šių prekių pakankamai tiesioginėmis sąsajomis, kurių atsiranda dėl atitinkamos tokių prekių paskirties ir kurias, be kita ko, rodo aplinkybė, kad jos priklauso tai pačiai kategorijai, ir konkreti tikimybė, kad jas gali gaminti tie patys ūkio subjektai arba kad jos gali būti parduodamos kartu, galima daryti išvadą, kad atitinkama visuomenė šias prekes gali sieti (2004 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo AVEX prieš VRDT – Ahlers (a), T-115/02, Rink. p. II-2907, 26 punktas). Dėl šio punkto pradžioje nurodytų priežasčių ši išvada dar labiau taikytina trikotažo gaminiams.
33
Galiausiai, kiek tai susiję su, viena vertus, trikotažo gaminių, ir kita vertus, bendrai vertinamų galvos apdangalų ir avalynės panašumu, primintina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką prie 25 klasės priskiriamų drabužių, avalynės ir galvos apdangalų tikslas yra bendras, nes jie gaminami tam, kad dengtų, saugotų ir puoštų žmogaus kūną (šiuo klausimu žr. 2008 m. rugsėjo 10 d. Bendrojo Teismo sprendimo Tsakiris-Mallas prieš VRDT – Late Editions (exé), T‑96/06, neskelbiamo Rinkinyje, 30 punktą ir 2010 m. kovo 24 d. Bendrojo Teismo sprendimo 2nine prieš VRDT – Pacific Sunwear of California (nollie), T‑364/08, neskelbiamo Rinkinyje, 33 punktą).
34
Taigi, nepaisant to, kad šių prekių sudėtyje yra skirtingų tekstilės ir kitų medžiagų, ir to, kad kartais šiomis prekėmis prekiaujama skirtingose vietose, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad jos panašios, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą.
35
Taigi, nagrinėjamos prekės iš dalies tapačios ir iš dalies panašios.
Dėl žymenų panašumo
36
Žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra žodiniai prekių ženklai; ankstesnį žodinį Švedijoje registruotą prekių ženklą sudaro vienas žodis „vogue“, o prašomas įregistruoti prekių ženklas sudarytas iš žodžių „teen“ ir „vogue“.
37
Reikia priminti, kad visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, atsižvelgiant visų pirma į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Tai, kaip vidutinis nagrinėjamų prekių ar paslaugų vartotojas suvokia prekių ženklus, yra lemiamas kriterijus visapusiškai vertinant minėtą galimybę. Šiuo atžvilgiu vidutinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (žr. 2007 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo VRDT prieš Shaker, C-334/05 P, Rink. p. I-4529, 35 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
38
Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vizualiai ir fonetiškai panašūs vidutiniškai, tačiau skiriasi konceptualiai, nes visi aptariami terminai švedų kalba nieko nereiškia.
– Dėl vizualaus panašumo
39
Pirma, konstatuotina, kad, kaip ginčijamo sprendimo 29 punkte nurodė Apeliacinė taryba, nors iš tiesų prašomą įregistruoti prekių ženklą sudaro du žodžiai, o ankstesnį žodinį Švedijoje registruotą prekių ženklą sudaro tik vienas žodis, svarbu pažymėti, kad ankstesnį žodinį Švedijoje registruotą prekių ženklą visiškai apima prašomas įregistruoti prekių ženklas . Ženkluose, dėl kurių kilo ginčas, esantis žodis „vogue“ yra vienintelis ankstesnio žodinio Švedijoje registruoto prekių ženklo žodis, kurį gali perskaityti atitinkama visuomenė, o prašomo įregistruoti prekių ženklo atveju tai yra paskutinis žodis, kurį minėta visuomenė perskaitys. Be to, žodis „teen“ sudarytas iš keturių raidžių, o žodis „vogue“ – iš penkių. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, prašomame įregistruoti prekių ženkle vizualiai elementas „teen“ nėra svarbesnis už elementą „vogue“.
40
Antra, kiek tai susiję su ieškovės rėmimusi teismų praktika, pagal kurią žymens pradžia turi ypatingą reikšmę šio žymens daromam bendram įspūdžiui (Bendrojo Teismo sprendimai: 2005 m. kovo 16 d. Sprendimo L’Oréal prieš VRDT – Revlon (FLEXI AIR), T-112/03, Rink. p. II-949, 64 ir 65 punktai ir 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Focus Magazin Verlag prieš VRDT – Editorial Planeta (FOCUS Radio), T‑357/07, neskelbiamo Rinkinyje, 36 punktas), primintina, kad ši išvada taikytina ne visais atvejais ir bet kuriuo atveju negali paneigti principo, kad nagrinėjant prekių ženklų panašumą reikia atsižvelgti į šių prekių ženklų daromą bendrą įspūdį, nes prekių ženklą vidutinis vartotojas paprastai supranta kaip visumą ir neanalizuoja atskirų jo detalių (žr. 2007 m. gegužės 16 d. Bendrojo Teismo sprendimo Trek Bicycle prieš VRDT – Audi (ALLTREK), T‑158/05, neskelbiamo Rinkinyje, 70 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Todėl, nepaisant pirmojo elemento, kuriuo prašomas įregistruoti prekių ženklas skiriasi nuo ankstesnio prekių ženklo, minėti prekių ženklai gali būti tam tikra prasme vizualiai panašūs dėl juos sudarančio bendro elemento (Bendrojo Teismo sprendimai: 2003 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Oriental Kitchen prieš VRDT – Mou Dybfrost (KIAP MOU), T-286/02, Rink. p. II-4953, 39–44 punktai; 2005 m. kovo 8 d. Sprendimo Leder & Schuh prieš VRDT – Schuhpark Fascies (JELLO Schuhpark), T‑32/03, neskelbiamo Rinkinyje, 38–47 punktai ir 2011 m. balandžio 14 d. Sprendimo Lancôme prieš VRDT – Focus Magazin Verlag (ACNO FOCUS), T-466/08, Rink. p. II-1831, 56–63 punktai).
41
Taigi, Apeliacinė taryba padarė teisingą išvadą, kad dėl žymenims bendro elemento „vogue“ šie žymenys vidutiniškai panašūs vizualiai.
– Dėl fonetinio panašumo
42
Apeliacinė taryba taip pat padarė išvadą, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, fonetiniu požiūriu panašūs vidutiniškai, nes jų bendras elementas „vogue“ abiem atvejais tariamas taip pat.
43
Pirmiausia svarbu nurodyti, kad tai, jog prašomame įregistruoti prekių ženkle yra elementas „teen“, kaip pabrėžia ieškovė, tikrai prisideda prie žymenų, dėl kurių kilo ginčas, atskyrimo fonetiniu požiūriu. Vis dėlto negalima teigti, kad dėl trumpumo elementas „teen“ nusveria abiem žymenims bendrą elementą „vogue“. Taigi, galima daryti išvadą, kad bendrai vertinami du žymenys turi tam tikrų fonetinių panašumų (šiuo klausimu žr. Bendrojo Teismo sprendimus: 2008 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Tomorrow Focus prieš VRDT – Information Builders (Tomorrow Focus), T‑90/06, neskelbiamo Rinkinyje, 34 punktą ir minėto Sprendimo ACNO FOCUS 64 punktą). Todėl ieškovė klaidingai tvirtina, kad nusprendusi, jog fonetiniu požiūriu žymenys, dėl kurių kilo ginčas, buvo vidutiniškai panašūs, Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą.
– Dėl konceptualaus panašumo
44
Ginčijamo sprendimo 31 punkte Apeliacinė taryba priminė, kad ir vienas, ir kitas aptariamas elementas („teen“ ir „vogue“) švedų kalba nieko nereiškia. Šis teiginys nebuvo ginčijamas. Vis dėlto Apeliacinė taryba taip pat privalėjo patikrinti, ar plačioji Švedijos visuomenė, kurios didžiąją dalį sudarė anglakalbiai, bent jau skyrė šių dviejų elementų reikšmę. Apeliacinė taryba to nepadarė. Atsakyme į ieškinį pateiktos šiam klausimui skirtos VRDT išvados negali kompensuoti to, kad Apeliacinė taryba neatliko analizės, skirtos plačiosios Švedijos visuomenės turimoms anglų kalbos žinioms įvertinti. Taigi, reikia išnagrinėti, ar ši neišsami Apeliacinės tarybos analizė, kuri reiškia ne tai, jog nenurodyta pakankamai motyvų, nes Apeliacinė taryba aiškiai nurodė motyvus, dėl kurių manė, kad žymenų negalima palyginti konceptualiu požiūriu, o tai, kad iš dalies klaidingai įvertinti atitinkamos visuomenės gebėjimai, gali turėti įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.
45
Nagrinėjamu atveju anglų kalbą mokanti minėtos plačiosios visuomenės dalis žodį „vogue“ suprastų kaip su mada susijusį terminą, o žodį „teen“ kaip darantį aiškią nuorodą į paauglius. Be to, į švedų kalbą žodis „teenager“ verčiamas panašios struktūros žodžiu, būtent „tonåring“. Tuo remiantis darytina išvada, kad žodžių junginys „teen vogue“ būtų suprastas kaip paprasta linksniuojama žodžio „vogue“ forma, nes žodžių junginys „paaugliams skirtos mados prekės“, suprantama, sietinas su žodžių junginiu „mados prekės“. Taigi, šis akivaizdus panašumas konceptualiu požiūriu gali tik sustiprinti Apeliacinės tarybos išvadą, susijusią, pirma, su žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, ir, antra, su galimybe supainioti. Be to, su atitinkamos visuomenės žiniomis susijusi klaida neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui; primintina, kad, kalbant apie ne anglakalbę visuomenę, Apeliacinės tarybos išvada, kad palyginimas konceptualiu požiūriu nedaro įtakos žymenų panašumo vertinimui, išlieka teisinga (žr. 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo Teismo sprendimo Gitana prieš VRDT – Teddy (GITANA), T‑569/11, 67 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
– Išvada dėl žymenų panašumo
46
Taigi, Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, atitinkamai visuomenei panašūs vizualiai ir konceptualiai. Tačiau tvirtinimas, kad ankstesnis žodinis Švedijoje registruotas prekių ženklas ir prašomas įregistruoti prekių ženklas konceptualiu požiūriu visiškai nesiskiria, nes šiuos prekių ženklus sudarantys elementai švedų kalba nieko nereiškia, teisingas tik atitinkamos visuomenės, kuri nėra anglakalbė, atveju. Vis dėlto atsižvelgimas į atitinkamą anglakalbę visuomenę turėjo lemti išvadą, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, panašūs konceptualiu požiūriu.
47
Taigi, ieškovė neturėjo pagrindo tvirtinti, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, klaidingai laikyti panašiais. Iš nusistovėjusios teismų praktikos matyti, kad du prekių ženklai yra panašūs tuo atveju, kai, atitinkamos visuomenės požiūriu, jie bent iš dalies sutampa vizualiai, fonetiškai ir konceptualiai (šiuo klausimu žr. 2002 m. spalio 23 d. Bendrojo Teismo sprendimo Matratzen Concord prieš VRDT – Hukla Germany (MATRATZEN), T-6/01, Rink. p. II-4335, 30 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
Dėl galimybės supainioti
48
Visapusis galimybės supainioti vertinimas reiškia, kad tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, būtent tarp prekių ženklų panašumo ir žymimų prekių ar paslaugų panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Taigi, mažą žymimų prekių ar paslaugų panašumo laipsnį gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumo laipsnis, ir atvirkščiai (1998 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Canon, C-39/97, Rink. p. I-5507, 17 punktas ir 2006 m. gruodžio 14 d. Bendrojo Teismo sprendimo Mast-Jägermeister prieš VRDT – Licorera Zacapaneca (VENADO avec cadre ir kt.), T-81/03, T-82/03 ir T-103/03, Rink. p. II-5409, 74 punktas).
49
Atsižvelgiant į tai, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, panašūs vizualiai ir fonetiškai, ir į tai, kad ankstesniu žodiniu Švedijoje registruotu prekių ženklu žymimos prekės ir prekės, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, iš dalies tapačios ir iš dalies panašios, pabrėžtina, kad Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai konstatavo, kad yra galimybė šiuos prekių ženklus supainioti, ir atitinkamai paliko galioti Protestų skyriaus sprendimą, kuriuo prašomą prekių ženklą atsisakyta įregistruoti prie 25 klasės priskiriamiems „drabužiams; avalynei; galvos apdangalams; visų nurodytų prekių dalims ir detalėms“.
50
Vienintelis ieškovės nurodytas pagrindas, susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, kuriuo ji grindė ir su sprendimo panaikinimu, ir su jo pakeitimu susijusius reikalavimus, yra nepagrįstas, todėl reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51
Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo.
52
Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT ir įstojusios į bylą šalies reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nusprendžia:
1.
Atmesti ieškinį.
2.
Priteisti iš Advance Magazine Publishers, Inc., bylinėjimosi išlaidas.
Gratsias
Kancheva
Wetter
Paskelbta 2014 m. vasario 27 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.
( *1 ) Proceso kalba: anglų.
Full & Egal Universal Law Academy