21.7.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 217/27
2012 m. birželio 4 d. pareikštas ieškinys byloje Eni prieš Komisiją
(Byla T-240/12)
2012/C 217/57
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovė: Eni SpA (Roma, Italija), atstovaujama advokatų G. Roberti ir I. Perego
Atsakovė: Europos Komisija
Reikalavimai
Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
—
pripažinti ieškinį priimtinu,
—
panaikinti ginčijamą sprendimą.
—
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šis ieškinys buvo pateiktas dėl 2012 m. balandžio 23 d. dokumento (prot. *D/2012/042026), susijusio su bylą COMP/F/38.638 — Butadieno kaučiukas ir stireno-butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu — Pakartotinis sprendimas, kuriuo Europos Komisija pranešė ENI apie savo sprendimą atnaujinti procedūrą BR-ESBR atsižvelgiant į 2011 m. liepos 13 d. Bendrojo Teismo sprendimą (byla T-39/07, Eni prieš Komisiją), kuriuo iš dalies buvo panaikintas 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimas, priimtas byloje COMP/F/38.638 — Butadieno kaučiukas ir stireno-butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu, ir sumažinta skirtina bauda.
Grįsdama savo ieškinį ENI nurodo vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su Komisijos kompetencijos atnaujinti procedūrą byloje BR-ESBR, siekiant priimti naują sprendimą, kuriuo būtų skirta bauda, nebuvimu.
ENI tvirtina, kad Bendrasis Teismas savo 2011 m. liepos 13 d. sprendimu ne tik iš dalies panaikindamas 2006 m. Sprendimą BR-ESBR dėl Komisijos pateikto neteisingo sunkinančios aplinkybės recidyvo įvertinimo, bet ir pasinaudodamas savo neribota jurisdikcija pagal SESV 261 straipsnį ir Reglamentą Nr. 1/2003 iš naujo nustatė baudos dydį ir Komisijos vertinimą pakeitė savu. Todėl sprendimas atnaujinti procedūrą byloje BR-ESBR ne tik pažeidžia SESV 13 straipsnyje įtvirtintą kompetencijos pasidalijimo ir institucinės pusiausvyros principą, bet ir pagrindinius teisingo bylos nagrinėjimo, įtvirtinto EŽTK 6 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje bei ne bis in idem, įtvirtinto EŽTK 7 straipsnyje, principus.
Be to, ENI ginčija, kad, priešingai nei nurodyta ginčijamame akte, Bendrasis Teismas nenurodė esminio formos trūkumo, susijusio su Komisijos 2006 m. sprendime nurodomo recidyvo pritaikymu; taigi Komisija negali remtis tesimų praktika, suformuota Sprendime PVC II (1), kad pagrįstų savo iniciatyvą, todėl ir šiuo atžvilgiu buvo pažeistas EŽTK 7 straipsnis.
Galiausiai ENI nurodo, kad atsižvelgiant į atitinkamą teismų praktiką, šioje byloje bet kuriuo atveju nėra jokios galimybės priimti naują sankciją nustatantį sprendimą, kuriame iš dar kartą būtų įvertintas recidyvas.
(1) 2002 m. spalio 15 d. Sprendimas, sujungtos bylos C-238/99 P, C-245/99 P, C-247/99 P, C-250/99 P–C-252/99 P ir C-254/99 P, Limburgse Vinyl Maatschappij NV (LVM) ir kt. prieš Komisiją (PVC II), Rink. p. I-8375.
Full & Egal Universal Law Academy