23.2.2015
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 65/4
2014 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Staatssecretaris van Financiën/Schoenimport „Italmoda“ Mariano Previti vof (C-131/13), T BV (C-163/13) ir T Mobile Phone’s BV (C-164/13)/Staatssecretaris van Financiën
(Sujungtos bylos C-131/13, C-163/13 ir C-164/13) (1)
((Prašymai priimti prejudicinį sprendimą - PVM - Šeštoji direktyva - Valstybių narių tarpusavio prekybos pereinamojo laikotarpio sistema - Europos Sąjungos viduje siunčiamos arba vežamos prekės - Sukčiavimas atvykimo valstybėje narėje - Atsižvelgimas į sukčiavimą siuntimo valstybėje narėje - Atsisakymas suteikti teisę į atskaitą, teisę į atleidimą nuo mokesčio arba teisę į mokesčio grąžinimą - Nacionalinės teisės nuostatų nebuvimas))
(2015/C 065/05)
Proceso kalba: nyderlandų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Hoge Raad der Nederlanden
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Staatssecretaris van Financiën (C-131/13), T BV (C-163/13) ir T Mobile Phone’s BV (C-164/13)
Atsakovai: Schoenimport „Italmoda“ Mariano Previti vof (C-131/13), Staatssecretaris van Financiën (C-163/13 ir C-164/13)
Rezoliucinė dalis
1.
Hoge Raad der Nederlanden bylose C-163/13 ir C-164/13 pateikti prejudiciniai klausimai yra nepriimtini.
2.
1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 1995 m. balandžio 10 d. Tarybos direktyva 95/7/EB, turi būti aiškinama taip, kad nacionalinės institucijos ir teismai gali tiekimo Bendrijos viduje atveju atsisakyti suteikti teisę į atskaitą, teisę į atleidimą nuo mokesčio ir teisę į pridėtinės vertės mokesčio grąžinimą apmokestinamajam asmeniui, kuris žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoriu, kuriuo grindžiama atitinkama teisė, jis dalyvavo sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio srityje naudojant tiekimų grandinę, net jei nacionalinėje teisėje šiuo klausimu nėra nuostatų, kuriose numatytas toks atsisakymas.
3.
Šeštoji direktyva 77/388, iš dalies pakeista Direktyva 95/7, turi būti aiškinama taip, kad apmokestinamajam asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoriu, kuriuo grindžiama teisė į atskaitą, teisė į atleidimą nuo mokesčio arba teisė į pridėtinės vertės mokesčio grąžinimą, jis dalyvavo sukčiaujant pridėtinės vertės mokesčio srityje naudojant tiekimų grandinę, gali būti atsisakyta leisti pasinaudoti šiomis teisėmis, neatsižvelgiant į tai, kad sukčiauta kitoje valstybėje narėje, nei prašoma suteikti šias teises, ir kad pastarojoje valstybėje narėje šis apmokestinamasis asmuo laikėsi nacionalinės teisės aktuose numatytų formalių reikalavimų minėtoms teisėms gauti.
(1) OL C 171, 2013 6 15.
Full & Egal Universal Law Academy