5.5.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 135/16
2014 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Commissione Tributaria Regionale di Mestre-Venezia (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Società Italiana Commercio e Servizi srl, likviduojama bendrovė, (SICES) ir kt./Agenzia Dogane Ufficio delle Dogane di Venezia
(Byla C-155/13) (1)
((Žemės ūkis - Reglamentas (EB) Nr. 341/2007 - 6 straipsnio 4 dalis - Tarifinės kvotos - Kinijos kilmės česnakai - Importo licencijos - Neleistinumas perleisti teises, kylančias iš tam tikrų importo licencijų - Apėjimas - Piktnaudžiavimas teise))
2014/C 135/17
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Commissione Tributaria Regionale di Mestre-Venezia
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Società Italiana Commercio e Servizi srl, likviduojama bendrovė, (SICES), Agrima KG D. Gritsch Herbert & Gritsch Michael & Co., Agricola Lusia srl, Romagnoli Fratelli SpA, Agrimediterranea srl, Francesco Parini, Duoccio srl, Centro di Assistenza Doganale Triveneto Service srl, Novafruit srl, Evergreen Fruit Promotion srl
Atsakovė: Agenzia Dogane Ufficio delle Dogane di Venezia
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Commissione Tributaria Regionale di Mestre-Venezia – 2007 m. kovo 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 341/2007, kuriuo leidžiama naudoti iš trečiųjų šalių importuojamų česnakų ir tam tikrų kitų žemės ūkio produktų tarifinę kvotą, nustatančio jos administravimo tvarką ir įvedančio importo licencijų bei kilmės sertifikatų sistemą (OL L 90, p. 12), 6 straipsnio išaiškinimas – Neleistinumas perleisti A licencijomis suteikiamas teises – Bendrovės, importo licencijų turėtojos, prieš importavimą įsigijusios kiniškų česnakų iš tokios licencijos neturinčios bendrovės ir pardavusios šiuos česnakus tai pačiai bendrovei po to, kai buvo sumokėti muito mokesčiai.
Rezoliucinė dalis
2007 m. kovo 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 341/2007, kuriuo leidžiama naudoti iš trečiųjų šalių importuojamų česnakų ir tam tikrų kitų žemės ūkio produktų tarifinę kvotą, nustatančio jos administravimo tvarką ir įvedančio importo licencijų bei kilmės sertifikatų sistemą, 6 straipsnio 4 dalis aiškintina taip, kad ja iš esmės nedraudžiami sandoriai, kuriais importuotojas, mažesnio importo muito licencijų turėtojas už Europos Sąjungos ribų iš konkretaus ūkio subjekto įsigyja prekę, nors pats yra tradicinis importuotojas, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalį, tačiau yra išnaudojęs savo turėtas mažesnio importo muito licencijas, o vėliau, ją importavęs į Sąjungą, vėl parduoda ją tam subjektui. Tačiau tokie sandoriai gali reikšti piktnaudžiavimą teise, jeigu jie buvo sudaryti dirbtinai, siekiant pagrindinio tikslo – pasinaudoti lengvatiniu muito tarifu. Norėdamas patikrinti, ar yra piktnaudžiavimas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atsižvelgti į visus konkretaus atvejo faktus ir aplinkybes, įskaitant komercinius sandorius prieš nagrinėjamą importą ir po jo.
(1) OL C 178, 2013 6 22.
Full & Egal Universal Law Academy