25.8.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 282/12
2014 m. birželio 19 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Bundespatentgericht (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Oberbank AG (C-217/13), Banco Santander SA (C-218/13), Santander Consumer Bank AG (C-218/13)/Deutscher Sparkassen- und Giroverband eV
(Sujungtos bylos C-217/13 ir C-218/13) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Prekių ženklai - Direktyva 2008/95/EB - 3 straipsnio 1 ir 3 dalys - Bankininkystės paslaugoms įregistruotas raudonos spalvos prekių ženklas be kontūrų - Prašymas pripažinti registraciją negaliojančia - Dėl naudojimo įgytas skiriamasis požymis - Įrodymas - Nuomonės tyrimas - Momentas, kai turi būti įgytas skiriamasis požymis dėl naudojimo - Įrodinėjimo našta))
2014/C 282/17
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Bundesgerichtshof
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovės: Oberbank AG (C-217/13), Banco Santander SA (C-218/13), Santander Consumer Bank AG (C-218/13)
Atsakovė: Deutscher Sparkassen- und Giroverband eV
Rezoliucinė dalis
1.
2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 3 straipsnio 1 ir 3 dalis reikia aiškinti taip, kad joms prieštarauja toks nacionalinės teisės aiškinimas, pagal kurį vykstant procedūroms, kuriose keliamas klausimas, ar spalvinis prekių ženklas be kontūrų įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, bet kuriuo atveju būtina, kad nuomonės tyrimo rezultatai parodytų, jog tokio prekių ženklo atpažinimo laipsnis siekia ne mažiau kaip 70 %.
2.
Jeigu valstybė narė nepasinaudojo Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje numatyta galimybe, šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį reikia aiškinti taip, kad vykstant procedūrai dėl būdingo skiriamojo požymio neturinčio prekių ženklo registracijos panaikinimo, siekiant nustatyti, ar šis prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, reikia išnagrinėti, ar toks požymis buvo įgytas prieš pateikiant tokio prekių ženklo registracijos paraišką. Šiuo atžvilgiu neturi reikšmės aplinkybė, kad ginčijamo prekių ženklo savininkas teigia, jog bet kuriuo atveju šis prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį po jo registracijos paraiškos padavimo, bet dar prieš jį įregistruojant.
3.
Jeigu valstybė narė nepasinaudojo Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje numatyta galimybe, šios direktyvos 3 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiama, vykstant registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrai, ginčijamo prekių ženklo registraciją pripažinti negaliojančia, jeigu toks prekių ženklas neturi jam būdingo skiriamojo požymio, o jo savininkui nepavyksta įrodyti, kad iki registracijos paraiškos padavimo dienos šis prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo.
(1) OL C 189, 2013 6 29.
Full & Egal Universal Law Academy