17.11.2014
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 409/14
2014 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas byloje (Eparchiako Dikastirio Lefkosias (Kipras) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Sotiris Papasavvas/O Fileleftheros Dimosia Etaireia Ltd ir kt.
(Byla C-291/13) (1)
((Prašymas priimti prejudicinį sprendimą - Direktyva 2000/31/EB - Taikymo sritis - Byla dėl šmeižimo))
2014/C 409/20
Proceso kalba: graikų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Eparchiako Dikastirio Lefkosias
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovas: Sotiris Papasavvas
Atsakovai: O Fileleftheros Dimosia Etaireia Ltd, Takis Kounnafi, Giorgios Sertis
Rezoliucinė dalis
1.
2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) 2 straipsnio a punktas turi būti aiškinamas taip, kad „informacinės visuomenės paslaugų“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima informacijos teikimo internetu paslaugas, už kurias teikėjui atlygina ne paslaugų gavėjas, bet atlyginama pajamomis, gaunamomis iš interneto tinklalapyje skelbiamos reklamos.
2.
Tokioje byloje, kaip pagrindinė, pagal Direktyvą 2000/31 nedraudžiama taikyti civilinės atsakomybės už šmeižimą.
3.
Direktyvos 2000/31 12–14 straipsniuose nustatyti civilinės atsakomybės apribojimai netaikomi laikraščių leidyklai, turinčiai interneto tinklalapį, kuriame publikuojama elektroninė laikraščio versija, o šiai bendrovei atlyginama pajamomis, gaunamomis iš šiame tinklalapyje skelbiamos komercinės reklamos, nes ji turi žinių apie skelbiamą informaciją ir ją kontroliuoja, ir taip yra nepaisant to, ar prieiga prie minėto tinklalapio yra mokama, ar ne.
4.
Direktyvos 2000/31/EB 12–14 straipsniuose įtvirtinti civilinės atsakomybės apribojimai gali būti taikomi byloms tarp privačių asmenų dėl civilinės atsakomybės už šmeižimą, jei tenkinamos šiuose straipsniuose nurodytos sąlygos.
5.
Remdamasis Direktyvos 2000/31 12–14 straipsniais informacinės visuomenės paslaugų teikėjas negali užginčyti jam pareikšto ieškinio dėl civilinės atsakomybės ir atitinkamai nacionalinio teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Paslaugų teikėjas gali remtis šiuose straipsniuose numatytais atsakomybės apribojimais pagal nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis perkeliama direktyva į nacionalinę teisę, arba, jei tokių nėra, siekdamas ją atitinkančio aiškinimo tikslų. Tačiau tokioje byloje, kaip pagrindinė, pati Direktyva 2000/31 negali įpareigoti asmens ir dėl to ja iš esmės negalima remtis prieš asmenį.
(1) OL C 207, 2013 7 20.
Full & Egal Universal Law Academy